Pamokslai

Meilės kryžiaus pavyzdys

2009-03-08

Pamokslo tekstas: Mk 8, 34

Algimantas Žilinskas


Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo:
“Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs,teima savo kryžių ir teseka manimi.”
(Mk 8, 34)

Mieli broliai ir mielos sesės Kristuje:

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų manome, kad suprantame ką reiškia gyvenime kryžių nešti. Tačiau ar iš tikrųjų suprantame šiuos žodžius palyginant su Jėzaus skatinimu: “Imk savo kryžių ir sek manimi.”

Labai dažnai suprantame kito asmens kryžių kaip gamtos arba sąlygų jam užkrautą naštą. Onutė gimė akla; todėl aklumas jos gyvenimo kryžius. Uždarė fabriką ir Martynas neteko darbo. Būdamas arti pensijos metų, jis nebegali atrasti kito darbo; tai jo kryžius, kurį turi nešti.

Šitokios aplinkybės, kurios pabrėžia fizinius ar materialinius sunkumus, iš tikrųjų yra sunkios naštos, kurios sukelia mumyse norą tiems žmonėms pagelbėti, padėti ir jų gailėtis. Tačiau ne apie tai kalba šio sekmadienio Evangelija.

Kryžių, kurį Jėzus kviečia mus nešti, yra panašus į Jo kryžių. Mūsų Išganytojo kryžius turi du būdingus bruožus, kuriuos mums verta įsisamoninti.

Pirma, -kryžius buvo noriai priimtas. Ir antra, -jis buvo priimtas meilėje kaip auka už kitus. Pažvelkime giliau į šiuos du bruožus ir pamatykime kaip jie apibudina mūsų kryžiaus nešėjų pašaukimą.

Pirmiausiai pastebėkime, kad kryžius, apie kurį kalba Jėzus yra visiškai savanoriškai priimamas. Tai nėra našta, kuri mums užkraunama be mūsų sutikimo. Tai pat, tai nėra nemaloni ir apsunkinanti našta, kurią turime nešti dėl mūsų neatsargumo bei nerūpestingumo. Jėzus mums neįsako kryžių nešti, bet jį prisiimti. Gyvenimas pilnas naštų, kurias turime nešti, nes negalime nuo jų pabėgti, tačiau kryžiaus galime išvengti. Tai prasmė Jėzaus grumtynių Getsemanės sode. Jėzus galėjo išvengti kryžiaus naštos. Tačiau Jis kryžių priima pildydamas Dievo valią: “Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!”(Lk 22, 42) Tai Jo malda, kuri taip pat ir mūsų, kada su Juo prisiimame nešti kryžių.

Be to, kryžius, kurį mes esame kviečiami prisiimti, yra kitų labui. Tai ne kančia, kurią prisiimame, kad kiti žmonės pasigailėtų mūsų ir gerbtų mūsų pastangas ar pasiaukojimą. Tai ne mūsų pačių noras savo nuodėmėms išpirkti ir tuo tikėtis dvasinių nuopelnų. Kryžius yra kančia, kurią patiriame norėdami kitiems padėti, kaip Jėzus, kuris žengė į Kalvarijos kalną už pasaulį.

Todėl sirgti vėžiu arba kokia nors kita sunkia liga, nereiškia patirtį kryžių apie kurį kalba Jėzus, nežiūrint kokią didelę kančią patiriame. Kryžių neša tie, kurie noriai padeda vėžiu sergantiems, nors patys galėtų to darbo išvengti. Kryžių neša tie, kurie padeda ir parodo gailestį AIDS sergantiems asmenims, kurių gal ir nepažįsta, kuriuos kiti niekina, kurie, daugumos supratimu, neverti užuojautos, bet tik pasmerkimo.

Taip pat nepasiturinčių ir bedarbystės ištiktų šeimų asmenys, nežiūrint kaip apgailėtina būtų jų padėtis, visa tai nėra kryžius, apie kurį kalba Jėzus. Kryžių neša tie, kuriems nereikia dirbti vargdienių virtuvėse arba benamių prieglaudose, tačiau kurie noriai ir iš meilės padeda artimui. neatsižvelgdami į jų klaidas ar praeitį. Kryžių neša tie, kurie neatsižvelgdami į kylančius mokesčius, skatina valdžią sumažinti išlaidas ginklams, bet siekia pagerinti socialines paslaugas ir stovį, padidinti pašalpas vargstantiems. Visi, kurie šio požiūrio laikosi susilauks pagiežos iš visų, kurie nori, kad valstybiniai mokesčiai būtų sumažinti ir užsitikrinti krašto ir asmeninį saugumą. Kritiką, kurią šie šalininkai priima yra jų kryžius.

Kitų labui, jie visa tai priima savanoriškai.

Turėti sūnų, kuris naudoja narkotikus, ar turėti nevedusią nėščią dukrą, nereiškia pasiimti kryžių. Šiuo atveju, nešti kryžių, gali reikšti mylėti savo vaikus, nors galėtume juos, be jokio pasigailėjimo išvaryti iš savo namų, prieš tai išdėstydami jiems, jų pačių užsitarnautas pasekmes .

Pasiimti kryžių nelengva. Nes tai veiksmas priešingas visiems, kurie vengia pastabų ir kritikos. Prisiminkime,- kada Jėzus kalbėjo mokiniams apie savo būsimą nukryžiavimą, Petras sudraudė Jį ir bandė atkalbėti. Jėzus jam labai aštriai atkirto: “Eik šalin šėtone, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!” (Mk 8, 33)

Ne tik kad mes nesame linkę patys paimti kryžių, bet be argumento ir ginčo, nenorime matyti ir kitus kryžių prisiimant. Tačiau tai yra mūsų Viešpaties pašaukimas, ypatingai Gavėnios metu. Mat tikroji Gavėnios atgaila nereiškia atsisakyti kokio nors malonumo mūsų sielos labui, bet priimti sunkius uždavinius ar pareigas kitų labui.

Mieli broliai ir mielos sesės: Jėzus paliko mums meilės Kryžiaus pavyzdį. Savo Kryžiaus auka Jis sutaikė mus su savo Tėvu ir taip išgelbėjo mus gyvenimui. Šį Kryžių Jis noriai ir meilėje priėmė už visus žmones, suteikda= mas visiems išgelbėjimo galimybę. Gavėnioje mes kviečiami apmąstyti šį Jėzaus Kryžių ir išmokti sekti Jo meilės pavyzdį. Kokį kryžių esate jūs pasiruošę pasiimti šiame šventame laikotarpyje? Ką galite atlikti neatsižvelgiant

į asmenišką atlygį arba pasitenkinimą? Ką galite atlikti neatsižvelgiant į kritiką ir nesusipratimą, kurį susilauksite iš šeimos narių, draugų, ar net iš parapijiečių? Galimas daiktas, kad čia galite atrasti kryžių, kurį jūs esate šaukiami nešti.

Mieli broliai ir mielos sesės: nors kartais mums visiems patartina, kokiam nors laikotarpiui, nuo ko nors susilaikyti ar ko nors atsisakyti, tačiau Gavėnia nieko bendro neturi su susilaikymu, pasninku, mėsos nevalgymu, juodų rūbų dėvėjimu, bei melstis prie gėlėmis nepapuošto altoriaus. Gavėnios centras yra Jėzaus Kryžiaus meilės auka. Tai Jėzaus pavyzdys, kurį šiame laikotarpyje pakartotinai kviečiami sekti.

Pajėgos sekti mūsų Viešpaties pavyzdį ir kryžių nešti ateina iš Nukryžiuotojo, kuris savo kūnu ir krauju suteikė mums sakramentą mūsų sustiprinimui. Į Jį galime šį rytą ir visada melstis Ignacijaus Lojolos malda:

Gerasis Viešpatie, mokinki mus tarnauti tau kaip esi vertas; duoti ir kainos neskaičiuoti;

kovoti ir žaizdų nebijoti; dirbti ir poilsio neieškoti; dirbti ir atlygio nelaukti, išskyrus žinoti, juk pildome tavo valią.

Amen.