Pamokslai

Pamokslas

2019-07-07

Pamokslo tekstas: Lk 15, 1-10

Darius Petkūnas


Kristaus palyginimų pagrindinė mintis yra ne tik tame, kad avis ar moneta buvo prapuolusi, o vėliau atrasta. Pagrindinė žinia yra džiaugsmas danguje, kai žmogus apgaili savo nuodėmes.

 

Štai moteris turėjo 10 drachmų. Tai tų laikų pinigas, kurio vertė buvo lygi maždaug vienos dienos uždarbiui. Nors tai nebuvo didelis pinigas, tačiau tai moteriškei tai reikšmingas nuostolis, nes jis sudarė dešimtadalį to, ką ji turėjo. Todėl ji nesvyruodama aukojo savo laiką ir dėjo pastangas, kad ją atrasti. Panašiai ir ganytojas, pastebėjęs, kad iš kaimenės dingo viena avis iš 99, išėjo jos ieškoti.

 

Prapuolusi avis buvo surasta. Kristus atskleidžia ganytojo džiaugsmą. Jis neleidžia avelei grįžti pačiai į kaimenę, bet iš džiaugsmo užsideda ją ant pečių ir pats ją parneša ten. Surasta buvo ir moneta. Moteris taip pat iš džiaugsmo pasikvietė drauges bei kaimynes, kad jos pasidžiaugtų kartu su ja. Jėzus sako, kad ir dangus panašiai džiaugiasi, kai žmogus atgailauja už nuodėmę.

 

Išganymo džiaugsmas siejamas ne su mūsų pergyvenimais, bet su Dievo. Kristus kalba apie Dievo ir viso dangaus, tai yra angelų ir visų šventųjų minios, džiaugsmą, kai žmogus sugrįžta į tikėjimo gyvenimą. Žmonės dažnai kalba apie jų dvasinius išgyvenimus, apie džiaugsmą, gyvenimo prasmę, viltį, kuriuos jie atgavo vėl įtikėję į Dievą, pradėję lankyti bažnyčią. Tačiau neteko girdėti, kad kuris nors iš jų pasakytų, kad dėl jų sugrįžimo į tikėjimo kelią džiaugtųsi Dievas. To mes nedrįstame pasakyti, nes tai būtų laikoma pasididžiavimu. Tačiau apie tai praneša Kristus evangelijoje. Jis, Dievas ir žmogus, paliudija, kad Dievas džiaugiasi, kai žmogus pradeda gyventi taip, kaip jis moko.

 

Kas yra atgaila? Dalis žmonių šiandien, kaip ta prapuolusi avelė, nutolę nuo Dievo, ir nežino, kas yra nuodėmė. Nuodėmę jie apibrėžia jų pačių sąvokomis, kurios yra jiems patiems tinkamos ir net jų pačių sukurtos. Jie mano, kad yra nenuodėmingi, kad jiems nereikalingas atleidimas, atgaila, ir bažnyčia. Dievo akyse jie yra dvasiškai mirę. Tačiau nuodėmė nėra tai, kuo mes ją vadiname, ar mūsų pačių apibrėžta gėrio ir blogio sąvoka, bet tai, ką nuodėme pavadina Dievas. Tai mūsų nepaklusnumas Dievui ir jo valiai. Tam, kad pažintume kas yra nuodėmė, Dievas pats mums davė 10 įsakymų.

 

Atgaila, tai yra mūsų sugrįžimas pas Dievą, kai mes, išgirdę Dievo valią, apmąstome, ar pagal ją gyvename. Tai nuodėmių išpažintis sekmadienyje bažnyčioje. Melsdami bendrą išpažinties maldą mes taip pat asmeniškai išsakykime Dievui savo nuodėmes. Kokios tai nuodėmės paklausi? Katekizmas atsako: „Ištirk save pagal dešimt Dievo įsakymų, kas bebūtum - šeimos tėvas ar motina, sūnus ar duktė. Ar nebuvai klastingas, netikintis, tingus, barningas, ar neįžeidei tyčia kitą savo žodžiu ar darbu, ar nevogei, nebuvai aplaidus, nerūpestingas, ar nepakenkei kam nors?“

 

Ganytojo kelionė dėl vienos avies rodo, kad Dievui yra svarbus kiekvienas žmogus. Dievas džiaugiasi nusidėjėlio atgaila, nes jis nori, kad mes, per Krikštą ir Konfirmaciją į jo šeimą priimti žmonės, turėtume amžiną gyvenimą.

 

Tai liudija Kristaus kryžius. Ant jo mes matome kenčiantį Kristaus kūną. Kryžius parodo kainą, kurią už mūsų nuodėmes sumokėjo Dievo Sūnus. Per Kristaus kančią ir jo pralietą kraują bei mirtį jis mums užtarnavo malonę ir atleidimą. Šventas Dievo Sūnus leidosi į kelionę vardan tos vienos avies, kad savo mirtimi didįjį penktadienį ir prisikėlimu Velykų rytą padovanotų žmogui išganymą. „Aš ­ gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų.“

 

Abu evangelijos palyginimai rodo mūsų vertę Dievo akyse ir meilę, kuria Dievas mus myli. Kristus praneša, kad mes kaip Dievo kaimenė priklausome jam ir kad Dievas džiaugiasi, kai mes pradedame gyventi taip, kaip jis moko. Mūsų tikėjimas ir krikščioniško gyvenimo vaisiai yra džiaugsmas Dievui, nes Kristaus atliktas išganymo darbas ir Velykų prisikėlimo pergalė priklauso tikinčiajam.

 

Štai kodėl Jėzus neatstūmė tų nusidėjėlių, kurie atėjo jo pasiklausyti. Jis neatstūmė, bet kartu su jais valgė. O kai fariziejai dėl to murmėjo, jis atsakė: „Sakau jums, danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti.“

 

Palyginimas kalba apie Dievo malonę ir gailestingumą visiems žmonėms. Toji kaimenė yra jo šventoji Bažnyčia, kurios Galva ir Ganytojas ir Jėzus Kristus. Šioje Kristaus kaimenėje Dievas mums atleidžia nuodėmes, joje Šventoji Dvasia savo žodžiu nušviečia ir uždega mūsų širdis ir sakramentu stiprina mūsų tikėjimą. Ji yra motina, pagimdanti ir auginanti kiekvieną krikščionį. Joje Jėzus perduoda visą, ką vardan mūsų užtarnavo ant kryžiaus ir galiausia atveria kelią į tikrąjį dangaus džiaugsmą - amžinąjį gyvenimą. Amen.