Coruscationes tuae
BIBLIJOS VOTUMAS
Virš tavęs šviečia Viešpats, virš tavęs apsireiškia jo šlovė (Iz.60,2).
ĮŽANGINĖ GIESMĖ
Tavo žaibai apšvietė pasaulį; *
Virpėjo ir drebėjo žemė.
Kokios mielos tavo buveinės, *
Galybių Viešpatie!
(Ps) Trokštu ir ilgiuosi Viešpaties Šventyklos kiemų; *
Mano kūnas ir širdis gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai.
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.77,19b; Ps.84,2.3)
[Tavo žaibai apšvietė pasaulį; *
Virpėjo ir drebėjo žemė.
Kokios mielos tavo buveinės, *
Galybių Viešpatie!]
DIENOS MALDA
Dieve, tu savo vienatinio Sūnaus atsimainymo dieną tėvų liudijimu patvirtinai tikėjimo paslaptis ir nuostabiai mus balsu iš šviesaus debesies paženklinai savo sūnumis; gailestingai padaryk mus jo karališkosios šlovės paveldėtojais, kad ir mes per jį gautume savo dalį; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
Kristau, tu esi tikroji šviesa, apšviečianti ir pašventinanti visus į šį pasaulį ateinančius žmones; apšviesk mus savo veidu, kad regėtume jame niekam neprieinamą šviesą ir lygink mūsų takus, jog elgtumės pagal tavo įsakymus; meldžiame to tave, kuris gyveni ir viešpatauji su Tėvu ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI
| Senasis test.: 2Moz.3, 1-10 (11-14) | III | Apr.1, 9-18 | IV | ||||
| Laiškas: 2Kor.4, 6-10 | II | Jn.12, 34-46 (37-41) | V | ||||
| Evangelija: Mt.17,1-9 | I | 2Pt.1, 16-19 (20-21) | VI |
SENASIS TESTAMENTAS
Mozė ganė savo uošvio Jetro, Midjano kunigo, kaimenę. Nuvaręs kaimenę už dykumos, jis atėjo prie Horebo Dievo kalno. Viešpaties angelas pasirodė jam degančio krūmo ugnies liepsnoje. Mozė žiūrėjo nustebęs, nes krūmas, nors ir skendėjo liepsnoje, nesudegė. Mozė tarė sau: “Turiu eiti pasižiūrėti į šį nuostabų reginį ir pamatyti, kodėl tas krūmas nesudega.”
Viešpats pamatė, kad Mozė pasuko pasižiūrėti. Dievas pašaukė jį iš degančio krūmo: “Moze, Moze!” “Aš čia!” atsiliepė tas. Tada jis tarė: “Neik arčiau! Nusiauk apavą, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa žemė! Aš esu tavo tėvo Dievas, toliau kalbėjo jis, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas.” Mozė užsidengė veidą, nes bijojo pažvelgti į Dievą.
O Viešpats tęsė: “Aš mačiau savo tautos kančią Egipte, girdėjau jų skundo prieš savo engėjus šauksmus. Iš tikrųjų aš gerai žinau, ką jie kenčia, nužengiau išgelbėti juos iš egiptiečių rankų ir nuvesti iš to krašto į gerą ir erdvų kraštą, į kraštą, tekantį pienu ir medumi, į šalį kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių. Taip, izraelitų šauksmas iš tikrųjų pasiekė mane. Be to, aš mačiau, kaip juos engia egiptiečiai. O dabar eikš! Aš siųsiu tave pas faraoną, kad išvestum mano tautą izraelitus iš Egipto.”
Bet Mozė atsakė Dievui: “Kas aš toks, kad galėčiau eiti pas faraoną ir net išvesčiau izraelitus iš Egipto?” O jis tarė: “Aš būsiu su tavimi! Ir tai bus tau ženklas, kad aš tave siunčiau: kai būsi išvedęs tautą iš Egipto, jūs tarnausite Dievui prie šio kalno.”
“Betgi, Mozė sakė Dievui, kai nueisiu pas izraelitus ir sakysiu jiems: ‘Jūsų protėvių Dievas atsiuntė mane pas jus’, o jie manęs klaus: ‘Koks jo vardas?’ ką aš jiems pasakysiu?” Dievas tarė Mozei: “Aš esu, kuris esu.” Ir tęsė: “Tu taip kalbėsi izraelitams: ‘Aš Esu atsiuntė mane pas jus.’”
2Moz.3, 1-10 (11-14)
LAIŠKAS
Pats Dievas, kuris yra taręs: Iš tamsos tenušvinta šviesa! sušvito mūsų širdyse, kad pažintume Dievo šlovę, spindinčią Kristaus veide. Deja, šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo. Mes visaip slegiami, bet nesugniuždyti; mes svyruojame, bet nenusimename. Mes persekiojami, bet neapleisti; mes parblokšti, bet nežuvę. Mes visuomet nešiojame savo kūne Jėzaus merdėjimą, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų kūne.
2Kor.4, 6-10
ALELIUJA POSMAS
Dangūs skelbia jo teisumą ir visos tautos regi jo garbę! Aleliuja! (Ps.97,6)
EVANGELIJA
Po šešių dienų Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo. Tuomet Petras ir sako Jėzui: “Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui.” Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: “Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!” Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: “Kelkitės, nebijokite!” Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų. Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: “Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių.
Mt.17,1-9