Diakoninė veikla

Jau nuo seno evangelikai liuteronai jausdavo pareigą padėti vargstančiam, mažiau turinčiam ar kečiančiam nepriteklių, patekusiam į bėdą, nelaimę. Vyresnieji pasakoja, kaip prieškarinėje parapijoje vieno parapijiečio nelaime rūpindavosi visi parapijiečiai.

Kunigaujant kunigui J. Gavėniai, parapijos senojoje klebonijoje apsistodavo šeimos ar vieniši žmonės, kurie neturėdavo pastogės.Čia gyvendavo 3-4 šeimos ar vieniši asmenys. Naujoje klebonijoje, kartu su kunigo šeima, gyvendavo 6-10 vaikų ir jaunų žmonių, kurie gaudavo pilną išlaikymą, lankydavo mokyklą ar gimnaziją. Tuo pačiu metu jie būdavo krikščioniškai auklėjami - giedodavo jaunimo chore, vykdavo Biblijos studijos, kiekvieną savaitgalį vykdavo jaunimo valandėlės su auklėjimo ir švietėjiškomis pamokomis, buvo organizuojamos išvykos.

Kunigas ir klebonijoje gyvenanatys jaunuoliai dažnai lankydavo senus ir pasiligojusius ne tik jų namuose, bet ir senelių namuose. Labiausiai buvo globojami dveji senelių namai Jurbarko mieste ir vieni Jurbarko rajone. Čia būdavo lankomi visi seneliai, nepriklausomai nuo jų konfesijos.

Žmonės buvo lankomi su Dievo žodžiu ir paremiami maistu bei drabužiais. Visa tai sunešdavo į kleboniją parapijiečiai, o taip pat ir kitų konfesijų žmonės. Kad galėtų paremti vargstančiuosius senelių namų gyventojus ir gyvenančius klebonijoje, kunigas su varpininku važiuodavo kalėdoti. Ši veikla tęsėsi iki 1948 metų.Tais metais kunigas buvo suimtas ir išvežtas į Irkutską. Parapija buvo išsklaidyta, o jos veikla uždrausta.

1991 metais vėl oficialiai buvo registruota parapija ir grąžinti jos turėti pastatai. Nuo tada vėl galėjo parapijiečiai rinktis maldai. O taip pat pradėti kitą bažnytinę veiklą - tęsti jau buvusią ar pradėti naują, aktualią šioms dienoms.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, greitai keitėsi ekonominė ir politinė situacija, atsirado daug žmonių, kuriems reikalinga visokiariopa materialinė ir dvasinė parama. Suprasdami kokioje situacijoje yra šalis ir joje gyvenantys žmonės, į pagalbą atskubėjo rėmėjai iš užsienio. Jurbarke buvo įsteigta diakoninė tarnyba. Čia daugiausiai suteikiama materialinė parama drabužiais, avalyne. Daugelį metų šią tarnybą ištikimai remia draugai iš Hoyerswerda (Vokietija).

Džiaugiamės partnerinės parapijos iš Groß Kreutz (Vokietija) suteikiama visokieriopa parama. 2002 vasarą Jurbarke buvo suorganizuota tarptautinė stovykla vaikams ir jaunimui. Joje dalyvavo 10 svečių iš Vokietijos. Kad galėtų dar geriau paremti mūsų parapiją, Vokietijoje partnerinė parapija subūrė klubą pavadinimu “Ein Herz für Litauen” (širdis Lietuvai). Jo nariais yra tie, kurie gali ir nori mums padėti. Tuo tikslu organizuojamos akcijos ir kita panaši veikla.

Su Dievo žodžiu parapijos kunigas lanko parapijiečius namuose. Sunkūs ligoniai aplankomi ligoninėse. Malonu, kai rėmėjai ir draugai iš užsienio nepamiršta parapijiečių per didžiąsias bažnytines šventes. Todėl lankant sunkiai besiverčiančius, galima pradžiuginti dovanomis.

Suprantant krikščioniško auklėjimo bei švietėjiškos veiklos svarbą, nuo 1995 metų prie Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos pradėjo veikti šeštadieninė mokykla. Į ją renkasi vaikai ir jaunimas, o taip pat vyksta užsiėmimai konfirmandams. Prie šios mokyklėlės veiklos aktyviai prisideda ir tėvai. Be Biblijos studijų, giedojimo, organizuojamos išvykos. Vaikai ir jaunimas supažindinami su bažnyčių, krašto istorija, aplankomos žymesnės vietovės. Vasaros metu organizuojamos įvairios stovyklos - tai dažniausiai būna dieninės stovyklos parapijoje. Dalyvaujame ir keletos parapijų organizuojamose vaikų ir jaunimo stovyklose, o taip pat tarptautinėse vaikų ir jaunimo stovyklose, kuriose dalyvauja į parapiją atvykę svečiai. Į mokyklėlę kviečiami visi norintys. Vaikai ir jaunimas dalyvauja pamaldose su paruoštomis programėlėmis.

Dėka rėmėjų, pravedami bendri krikščioniški - švietėjiški renginiai tėvams ir vaikams. Ši mokyklėlė puiki galimybė platinti krikščionišką literatūrą. Vaikų auklėjime svarbų vaidmenį turi bendravimas su vyresniaisiais, pagalbos stokojančiais. Tad šeštadieninės mokyklos auklėtiniai su giesmelėmis bei saldumynais lanko ligonius ligoninėse. Nepamiršta mažų vaikučių, kurių atsižada jų tėvai.

Šiandien Jurbarko rajone yra didelė bedarbystė bei sunki ekonominė situacija, todėl tikslinga plėsti diakoninę-socialinę veiklą prie parapijos. Svarbi dvasinė parama, krikščioniška - švietėjiška veikla, krikščioniškas vaikų ir jaunimo auklėjimas. Dvasinė ir visokiariopa materialinė parama ir paslaugos reikalingos labiausiai pažeidžiamoms grupėms vaikams, ligoniams, vienišiems, sunkiai besiverčiantiems. Iš tokios veiklos paminėtina: krikščioniškas dienos centras, paslaugos ir priežiūra bei įvairiapusė pagalba pasiligojusiems, vienišiems, o taip pat veiklos ir laisvalaikio užimtumo organizavimas vaikams, nemokamas maitinimas. Jurbarko rajone mažai išplėtota popamokinė veikla. Yra šeimų negalinčių dėl vienokių ar kitokių priežasčių tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Tad čia būtų svarbus darbas su vaikais ir šeimomis.

Tikslinga išnaudoti Jurbarko geografinę padėtį, gražią gamtą. Vasaros metu kviesti į stovyklas vaikus iš sunkiai besiverčiančių šeimų, šeimas, bendradarbiauti su kitomis parapijomis, organizuoti tarptautines stovyklas, seminarus ir pan. Krikščioniška - švietėjiška veikla svarbi ne tik vasarą, bet ir ištisus metus (keletos dienų užsiėmimai vaikams, šeimoms), informacijos ir patirties pasikeitimas su bažnyčios darbuotojais iš Lietuvos ir užsienio.

Diakoninė tarnyba siekia plėtoti šią veiklą Jurbarko parapijoje. Ji dėkinga visiems iki šiol kaip nors prisidėjusiems, kad būtų įgyvendinti jos užsibrėžti tikslai.

Ingrida Artungaitė