Naujienos

Įsimintina vasara Katyčiuose

2014 Lapkričio mėn. 01 d.

Katyčių ev. liuteronų parapija yra viena seniausių ne tik Klaipėdos krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Istorijos šaltiniuose minima, kad pamaldos čia laikyti pradėtos dar 1568 m., o netrukus prie Šyšos upelio iškilo ir pirmasis bažnyčios pastatas. Dabartinė bažnyčia naujoje vietoje pašventinta 1734 m. gegužės 1 d. Šiemet minint bažnyčios 280 metų jubiliejų, joje suskambo nauji vargonai, o dar po dviejų savaičių bažnyčioje miestelio gyventojai ir svečiai prisiminė Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-ąsias metines.

Pašventinti naujai sumontuoti Katyčių ev. liuteronų bažnyčios vargonai

Birželio 21 d., šeštadienį, 11 val. Katyčių ev. liuteronų bažnyčioje įvyko šventinės pamaldos, kuriose pašventinti naujai perstatyti vargonai. Dalyvavo LELB vyskupas Mindaugas Sabutis, Klaipėdos ir Katyčių ev. liuteronų parapijų kunigas Reinholdas Moras, Šilutės ev. liuteronų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis, kunigas Valdas Žielys (Hagenas, Vokietija), svečiai.

Vargonus pašventino ir pamokslą pasakė LELB vyskupas M. Sabutis, sveikinimo žodį tarė ir kunigas V. Žielys, kurio rūpesčiu prieš kelerius metus vargonai iš Vokietijos buvo atgabenti į Lietuvą. Pamaldų dalyviai turėjo galimybę pasiklausyti vargonų muzikos, kurią grojo vargonininkas Reinfried Barnett (Vokietija), mišraus vokalinio ansamblio „Mingė“, vadovaujamo Reginos Jokubaitytės, ir Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos jaunimo vokalinio ansamblio „Gloria“, vadovaujamo Ingos Pakalniškienės, atliekamų kūrinių.

Naujieji Katyčių vargonai sumontuoti jau trečioje bažnyčioje. 1915 m. jie buvo pastatyti Gevelsbergo evangelikų bažnyčioje, Vokietijoje. Prieš kelerius metus į Lietuvą atgabentus vargonus ketinta montuoti tuomet dar tebestatomoje naujojoje Palangos ev. liuteronų bažnyčioje. Kadangi šie vargonai yra pneumatiniai, o ne mechaniniai, koncertams jie yra ne tokie patogūs. Dėl to Palangos bažnyčioje galiausiai nuspręsta įrengti kitus Vokietijoje įsigytus vargonus, o atgabentuosius iš Gevelsbergo padovanoti Katyčių parapijai, kurioje prieš pora dešimtmečių tarnavo dabartinis Palangos parapijos kunigas dr. Darius Petkūnas.

Katyčių bažnyčiai padovanotuosius vargonus per dvejus metus sustatė vargonų meistras Jörg Naß (Vokietija). Vargonų parvežimui ir pastatymui lėšas aukojo ne tik Katyčių parapijiečiai, daug prisidėjo Usėnų gyventojai, Klaipėdos parapija ir Katyčių ev. liuteronų parapijos kunigas administratorius Reinholdas Moras, o taip pat išeiviai, gyvenantys Vokietijoje. Jų vardu šventinių pamaldų pabaigoje žodį tarė Günter Ushtrin. Jis priminė parapijos istorijos momentus, džiaugėsi, kad protėvių bažnyčia gražiai sutvarkyta ir žmonės gali laisvai, netrukdomai melstis.

Pamaldų metu buvo pristatyta ir Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Katyčių filialo parengta dokumentikos paroda „Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia istorijos verpetuose“. Vienas iš tragiškų Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčios istorijos epizodų mini, kad visagalė tarybų valdžia bažnyčią 1955 m. nacionalizavo ir nutarė čia įrengti kino salę. Tam prireikė išgriauti ir užmūryti altorių, sunaikinti sakyklą, pašalinti interjero religinę atributiką. Sunaikintos ir po grindimis buvusios kriptos, išdraskyti vargonai, nugriauta varpinė. Nuimant varpus, vieną, XIX a. pradžioje dovanotą Prūsijos karalienės Luisės, sudaužė. Kur jis po to buvo išvežtas, niekas nežino. Į naująjį „kultūros“ židinį katytiškiai atsisakė eiti, tad galiausiai nieko nepešęs Partijos komitetas bažnyčią 1958 m. grąžino tikintiesiems. Evangelikų liuteronų bendruomenė ją pamažu atstatė. Kapitališkai restauruota bažnyčia vėl pašventinta 1994 m. gegužės 28 d.

Po šventinių pamaldų Katyčių ev. liuteronų parapijos tarybos pirmininkė Giedrė Armonienė dėkojo svečiams ir saviškiams, seniūnijos vadovams, padėjusiems sutvarkyti bažnyčios teritoriją, ir visus pamaldų dalyvius pakvietė į miestelio kultūros namus, kur buvo paruošti pietūs. Gražiai pabendravę, visi skirstėsi namo išsinešdami gerą nuotaiką.

 

Prisiminta Pirmojo pasaulinio karo pradžia...

Liepos 5 d. Katyčiuose buvo švenčiama miestelio šventė. Ta proga Katyčių ev. liuteronų bažnyčioje vyko šventinės pamaldos, paminint dabartinės bažnyčios pašventinimo 280 m. ir pašventinimo po restauracijos 20 m. jubiliejus. Kartu buvo paminėtas ir Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-metis. Bažnyčioje kabo atminimo lentos su Pirmajame pasauliniame kare žuvusių parapijiečių pavardėmis.

Šventinių pamaldų liturgijai vadovavo kun. Reinholdas Moras, pamokslą sakė kun. doc. dr. Darius Petkūnas, kuris 1994 m. gegužės 28 d. Katyčių ev. liuteronų bažnyčioje buvo ordinuotas kunigu. Pamaldose giedojo Klaipėdos ev. liuteronų parapijos choras, vadovaujamas Ingos Pakalniškienės.

Po pamaldų bažnyčioje skaityti pranešimai. Kun. doc. dr. D. Petkūnas pasakojo apie parapijos ir bažnyčios vargus pokario laikotarpyje, tikinčiųjų priešinimąsi sovietinėms represijoms. Iš Klaipėdos universiteto docentės dr. Arūnės Liucijos Arbušauskaitės sužinojome apie Pirmojo pasaulinio karo žiaurumus ir evangelikų trėmimus į Rusiją. Tremiami buvo ne tik į Rytprūsius įsiveržusios Rusijos kariuomenės „į nelaisvę“ paimti civiliai Mažosios Lietuvos gyventojai ar pasienyje gyvenę žmonės – ištremta ir evangelikų iš Radviliškio, Biržų, Kėdainių, Raseinių. Trėmė visus ne katalikus, įrašant, kad jie yra „prūsai“ arba „niemcy“. Apie šias represijas mūsų visuomenė šiandien žino nedaug...

Šventę užbaigė Klaipėdos ev. liuteronų parapijos choro koncertas. Bažnyčioje buvo pagerbtos ir Katyčių pavyzdingos šeimos. Tarp nominantų ir parapijos pirmininkės Giedrės Armonienės šeima. Žodį tarė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Katyčių seniūnė Juzefa Tamavičienė ir LR Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, kuris įteikė atminimo dovanas šeimoms.

Po renginio bažnyčioje svečiai buvo pakviesti į Katyčių seniūniją, kur visi pasivaišino užkandžiais ir kun. R. Moro gimtadienio tortu.

Marta Karaliutė, kun. Reinholdas Moras

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2014 Nr. 7-8

 

Apie Katyčių vargonus

 

Vargonai buvo pastatyti 1915 m. vargonų meistro Fausto iš Švelmo (kuris gyveno netoli Vupertalio bei Hageno). Šie vargonai stovi jau trečioje bažnyčioje. Pirmiausia jie buvo pastatyti Gevelsbergo bažnyčioje netoli Hageno. Bažnyčiai įsirengus naujus vargonus, senieji 1955 m. perstatyti Gevelsbergo parapijos namuose, 1989 m. renovuoti.

Vėliau parapijos namus nusprendus nugriauti, vargonai buvo dovanoti Lietuvai. Vargonų žinovas, patikrinęs Gevelsbergo vargonus, parašė tokią rekomendaciją: kad vargonus išmesti būtų labai gaila ir būtų gražu juos padovanoti Lietuvai.

Vargonai yra 13 registrų: 4 registrai pagrindiniame manuale, vadinamajame Hauptwerke, ir 5 registrai 2-jame manuale, o 4 registrai – pedaluose. Vargonuose yra 870 vamzdelių, kurių mažiausias yra apie 20 cm ilgio ir yra iš švino, o didžiausias vamzdis yra 2,6 m ilgio, pagamintas iš pušies medienos. Iš visų priešakyje matomų vamzdžių funkcionuoja tik pusė, likusieji yra tik papuošimas. Vargonų motoras – elektroninis.

Šių vargonų traktūra yra pneumatinė, vadinasi, vamzdžiai groja tada, kai paspaudus klavišą į juos yra paduodamas oro gūsis. Taigi garsas šiek tiek „atsilieka“, dėl to vargonai nėra labai patogūs koncertams. Vargonus su tokiomis pneumatinėmis traktūromis statydavo maždaug prieš 130 metų, tuo laiku jie geriau funkcionuodavo nei mechaninės traktūros vargonai. Ir, žinoma, pneumatinė traktūra buvo daug pigesnė nei mechaninė. Jei šitokius vargonus nuo pradžių iki galo statytų vokiečių meistras, jie kainuotų apie šimtą tūkstančių eurų.

Anksčiau Katyčių bažnyčioje yra stovėję žymaus pietų Vokietijos vargonų meistro Adamo Gottlobo Casparinio (1715-1788) vargonai, jis Karaliaučiaus srityje ir Lietuvoje yra ir daugiau gerų vargonų pastatęs. Po to bažnyčioje stovėjo dar vieno žymaus Rytų Prūsijos (iš Elbingo miesto, dab. Elblong, Lenkijoje) vargonų meistro Terletzki’o vargonai, kurie 1955 m. buvo nuardyti.

Ir štai, praėjus daugiau nei pusei amžiaus, Katyčių ev. liuteronų bažnyčia vėl gali didžiuotis puikiais vokiečių meistro Jorgo Naßo naujai perstatytais ir fantastiškai puikiai prie bažnyčios interjero pritaikytais vargonais.

Laura Matuzaitė-Kairienė

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2014 Nr. 7-8