Naujienos

Europinio garso evangelikas liuteronas iš Kėdainių

Nuo šiol kėdainiečių ir miesto svečių žvilgsniai užklius už memorialinės lentos, pritvirtintos ant Šviesiosios gimnazijos sienos. Užrašas lentoje, atidengtoje gruodžio 13-ąją, skelbia, kad šioje mokslo įstaigoje dėstė garsusis Adomas Freitagas – iškili XVII amžiaus asmenybė, didiko Jonušo Radvilos amžininkas, profesorius, karo inžinierius, filosofijos ir medicinos mokslų daktaras.

Iškilmės gimimo jubiliejui

Lenta atidengta, minint 400-ąsias Adomo Freitago Torūniečio (1608-1650) gimimo metines. Iškilmės, į kurias atvyko nemažai gimnazistų, mokytojų, garbių svečių, įvyko Šviesiojoje gimnazijoje.

Priešais susirinkusius, pačioje matomiausioje ir garbingiausioje vietoje, puikavosi Adomo Freitago knyga „Karinė architektūra“.

Po muzikinės įžangos renginio organizatorius Krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis pristatė Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto prodekaną dr. Deimantą Karvelį, kuris, atlikęs laiškų ir kitų istorinių šaltinių studiją, pateikė naujų, įdomių faktų apie šią iškilią asmenybę.

XVII amžiaus ,,bestseleris“

Deimantas Karvelis

Gimęs Lenkijos mieste Torūnėje (vokiškai – Torn) vidutiniškai pasiturinčių miestiečių šeimoje, nuo 10-ties metų stebinęs visus nepaprastais gabumais, Adomas Freitagas buvo pripažintas geriausiu Torūnės gimnazijos moksleiviu.

Būsimasis profesorius studijavo Vokietijoje, tarnavo samdytoje kariuomenėje Olandijoje, kur gerai pažino šios šalies karo inžineriją, dalyvavo keliuose mūšiuose. Vėliau A.Freitagas baigė Leideno universitetą Olandijoje ir tapo medicinos mokslų daktaru. Vis dėlto didžiausią šlovę jam atnešė knyga „Karinė architektūra“, kuri netrukus tapo skaitomiausia Europoje, šių laikų terminais kalbant – bestseleriu.

Amžiams liko Kėdainiuose

Architektura militaris nova et aucta, 1631

Kunigaikščiams Radviloms ne mažiau rūpėjo karo dalykai, Vilniaus bei Biržų pilių fortifikacija, tad leidinys pateko ir į Jonušo Radvilos rankas.

Netrukus Adomas Freitagas buvo pakviestas į Lietuvą, o nuo 1637 metų susiruošė nuolat čia gyventi. Atvykęs dalyvavo restauruojant Biržų pilį, o nuo 1640-ųjų metų apsigyveno Kėdainiuose, kur iki pat mirties dėstė matematiką Šviesiojoje gimnazijoje.

A.Freitagas palaidotas Kėdainiuose, evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurios nariu jis buvo, į kurią renginio pabaigoje susirinko jo dalyviai. Paminklinėje marmuro ir smiltainio lentoje lotyniškas užrašas baigiasi žodžiais: „Nepaliko įpėdinių, paliko knygą“.

Paminklinės lentos pašventinimo metu Kėdainių evangelikų liuteronų parapijos klebonas kunigas Arvydas Malinauskas pakvietė „semtis išminties iš Dievo Žodžio ir iš istorijos šaltinio“ ir meldė, kad Dievas padėtų ,,pažinti prieš mus gyvenusius žmones ir mokytų tiek savo Žodžiu, tiek istorijos pamokomis, kad suteiktų jėgų pratęsti mūsų protėvių pradėtus darbus“.

Zita Stašinskienė, ,,Rinkos aikštė“

Nuotraukos kun. Arvydo Malinausko