Naujienos

„Mano siela džiaugiasi“– 2004 m. ekumeninė giesmių šventė

2004 m. birželio 12 d. (šeštadienį) 15.00 val. į vyko ekumeninė Lietuvos evangeliškų bažnytinių chorų šventė „Mano siela džiaugiasi.” Jau nuo 10.00 val. rinkosi choristai repeticijoms, pilni rūpesčių lakstė šventės organizatoriai, bažnyčioje bildėjo stumdomos pakylos.

Šiais metais giesmių šventė įvyko Kėdainiuose – svarbiame istoriniame mieste, nuo 1614 m. priklausančiame Radvilų dinastijai.
Jubiliejinis šventės pagrindas – tai 390 metų sukaktis, kai Kėdainiai buvo sugrąžinti Radviloms. Šventė vyko Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, kurią pastatė kunigaikščiai Radvilos. Kaip žinia, Didžiojo Lietuvos Etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko šauktiniai kariai šioje bažnyčioje priėmė priesaiką. Įžvelgdami šią gražią sąsają, pakvietėme šio pulko karius dalyvauti Giesmių šventėje. Šis pulkas mūsų šventės giedotojus ir muzikantus, naudodamas savo lauko virtuvę, pavaišino pietumis (400 porcijų kareiviška ryžių koše su vištiena bei arbata ir kava)- kareiviškos vaišės visiems labai patiko!
1935 m. pirmoji Giesmių šventė įvyko Biržų ev. reformatų bažnyčioje. Joje giedojo Biržų, Papilio, Nemunėlio Radviliškio bažnytiniai chorai. 1938 m. viena iš pirmųjų Giesmių švenčių įvyko Tauragės ev. liuteronų bažnyčioje, kurioje dalyvavo apie 20 bažnytinių chorų. Pirmoji giesmių šventė po II pasaulinio karo įvyko 1994 m. rugsėjo 13 d. Plikiuose, kaip pirmojo giedojimo seminaro Nidoje baigiamasis koncertas, kurį organizavo kantorius iš Vokietijos Frieder Gutowski. Nuo 1996 m. giesmių šventės, kurias organizuoja Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandrauga, kasmet vyksta įvairiose evangeliškose bažnyčiose.
Giesmių šventės pradžią iškilmingai paskelbė šventinės pučiamųjų instrumentų fanfaros „Kelkitės apsišarvuokit, Kristaus karžygiai visi!“ lietuvių liaudies giesmės tema (harmonizuota Kristupo Valterio Banaičio) Grojo Plikių-Dovilų ELB pučiamųju instrumentų orkestras, diriguojamas kunigo Liudviko Fetingio. 104 Psalmės žodžiais šventės vedantieji Laura Matuzaitė ir Mindaugas Kairys pasveikino visus kėdainiškius, giedotojus, chorų bei orkestrų vadovus bei svečius iš visos Lietuvos susirinkusius į chorų šventę. Prie sveikinimo žodžių maloniai prisidėjo šeimininkai - Kėdainiu ERB tercetas : „Gloria“ vadovė Sigita Aleinikovienė. Po muzikinio pučiamųjų instr. orkestro „Pasveikinimo“ muz. H. Bräutigam dirigentas kun. Liudvikas Fetingis, visi chorai (unisonu) kartu su klausytojais giedojo Fr. Schubert giesmę „Šventas, šventas, šventas“ dirigentas Gražvydas Raila (Šilutes ELB PIO vadovas)
Iškilmingai atidarius šventę visus atlikejus bei klausytojus sveikino Kėdainių ev. reformatų parapijos adm., l.e.p. gen. superintendentas Rimas Mikalauskas, ELB kunigas Arvydas Malinauskas, Kėdainių miesto savivaldybės atstovas, Mažosios Lietuvos Patriarchas, Konsistorijos garbės narys, Kurtas Vėlius. Po sveikinimu visi susirinkusieji giedojo visuotinę giesmę „Viešpatį liaupsink“ Toliau Dievo Žodžiu visus sveikino ir Homiliją skaitė ELB naujai išrinktasis vyskupas Mindaugas Sabutis.
Jungtinio choro programa prasidėjo visiems giedoriams pasilikus suoluose kartu su klausytojais ir giedant jau tradiciškomis tapusias giesmes: „Būk pagarbintas, Karaliau“ muz. J. Haydn. Tvirtu ir uždegančiu mostu dirigentė T. Blažienė uždegė ir visų choristų širdis. „Liaupsinki Dieve, o siela mano“ harm. F. Gutowski, jauna dirigentė E. Fiodorova aktyviai vedė visą jungtinį chorą bei neleido sulėtinti tempo. Pritariant jungtiniam pučiamųjų instr. orkestrui, nenuilstančiu mostu bei trykštančia energija dirigentas B. Skirsgilas užvedė visu labai mėgiamą L. van Bethoven giesmę „Padangės giria“.
Kadangi ne visi mūsų bažnytiniai chorai kiekvienais metais išdrįsta atskirai giedoti savo giesmes, pasiųlėme jiems kaip ir ankstesniais metais koperuotis į jungtinius dviejų - trijų parapijų chorus. Bendrystė su kaimyninių parapijų chorais davė abipusio džiaugsmo bei pažinimo ruošiantis šventei. Tačiau pirmuoju numeriu išstojo visada turintis kuo pasididžiuoti, Klaipėdos raj. Plikių ir Dovilų ELB choras „ Berželis “ kuris veržliai ir jausmingai atliko tris giesmes: „Girkit Jį visos žemės“ Jakob Hoff, „Lietuva brangi“ Sakalausko-Vanagaičio žodž. ir „Šlovingi Tavo yra namai“ aut. nenustatytas. Choro vadovas Gžegožas Krušinskis.
Toliau ant pakylos sustojo du, jau nebe pirmą kartą kartu giesmėje bendraujantys bažnytiniai chorai – iš Šilutės ir Pagėgių ev. liuteronų bažnyčių. Jie atliko dvi giesmes „Be džiaugsmo ramybės“ aut. nenustatytas bei „Dangus apsako Dievo garbę“ harm. R. Baranausko, d irigentas- Šilutes ELB choro vadovas Valteris Matulis.
Geru choriniu skambesiu ir pagausėjimu šiemet maloniai nustebino Tauragės M. Mažvydo ev. liut. bažnyčios choras, kuris pagiedojo dvi nežinomų autorių giesmes „O brangusis vardas Jėzaus “ ir „Ramybė“, dirigentė ir choro vadovė Tatjana Kalvanienė.
Toliau programą tęsė net trys kartu susibūrę chorai iš Klaipėdos krašto - Klaipėdos ev. liut. bažnyčios, Kretingos ev. liut.bažnyčios ir LEBMS choras „Cantate Domino“. Šie chorai atradę laiko bendroms repeticijoms, parodė, kad ir iš atskirų chorų susidedantis kolektyvas, gali labai jautriai pajausti ir reaguoti į muzikinius dinaminius niuansus. Labai jautriai ir švelniai suskambėjo giesmė „Ši Žemė Viešpaties“ muz. Mathias Nagel, žodž. Jocken Riess (vertė B. Skirsgilas), dirigentė choro „Cantate Domino“ vadovė Edita Fiodorova. O visiems labai patikusią giesmę „Airių senovinis palaimos linkėjimas“ Klaipėdos ELB choro vadovas dirigentas Bronislovas Skirsgilas pasiūlė įtraukti sekančiais metais į jungtinio choro programos sąrašą! Mielai prašome ir kitus choro vadovus pasekti šiuo pavyzdžiu ir siūlyti savo choro repertuaro giesmes į chorų sąsiuvinį.
Po chorų pasirodymų visus apjungė visuotinė giesmė „O Dieve, sergek tėvų žemę“
Toliau jungtinis pučiamųjų instrumentų orkestras grojo keletą nuotaikingų kūrinėlių b ei Vilniaus instrumentinis ansamblis pagriežė kurinį „Edelveis“ iš kino filmo „Muzikos garsai“. Svečių programą tęsė Klaipėdos Simono Dacho namų vokiečių bendrijos choras, kurio švelnus bei jautrus giedojimas padrąsino mažesniųjų chorų vadovus, atskiros programos pasirodymams ateityje. Choras atliko giesmę „Lobgesang“ muz. Cuthber Howard, žodž. Paul Gerhardt, aranž. Bramwell Coles. Dirigentė ir choro vadovė Indrė Bareikytė švelniu mostu jautriai atskleidė darnų choro skambesį. Bei angliškai nuskambėjusi giesmė „Surely goodness and mercy“ 23,6 Psalmės žodžiais, muz. Sreino Mollero maloniai nustebino ir įrodė, kad vokiečių bendrijos choras ne tik vokiškas giesmes bei dainas gali atlikti! Dirigentė bei antroji choro vadovė Aistė Strakšienė, akomponiatorė Indrė Bareikytė.
Ir štai dar vienas jungtinis pučiamųjų instrumentų orkestro kūriniys pamažu sukvietė visus chorus ant pakylų ir priartino finalinę šventės dalį, kuri prasidėjo visuotine liturgine giesme „Tesie garbė ir padėka“, dirigentė Tatjana Kalvanienė. Toliau jungtinis choras giedojo giesmes „Visa, kas gyva, garbina Jį“ muz. F. Silcher, dirigentas G. Krušinskis bei „Girk Dievą mano siela“ H. Schütz. Dirigentas Valteris Matulis nenuspėjamu bei temperamentingu mostu sugebėjo prikaustyti visų choristų dėmesį prie savo rankos bei savitos kūrinio interpretacijos.
Finaliniu giesmių šventės kūriniu šiais metais tapo Dietrich Buxtehudes kantata „Mano siela džiaugiasi“ solistams, nepilnam mišriam chorui, pučiamųjų ir styginių orkestrui bei vargonams. Dirigentė Tamara Blažienė. Solo partijas atliko Vilniaus choras „Giesmė“ vargonais grojo R. Moraitė. Šią kantatą 2003 m. vasaros giedojimo bei vargonavimo seminaro dalyviai atliko vokiečių kalba, bei nutarus ją giedoti giesmių šventės finale, T. Blažienė ir B. Skirsgilas išvertė bei pritaikė prie natų lietuvių kalba. LEBMS šią kantatą išleido 2004 m. giesmių šventei skirtame chorų sąsiuvinyje. Kūrinio pagrindinė mintis - Viešpaties kūrinija kartu su muzikos garsais džiūgaujanti ir liaupsinanti Viešpatį-Kūrėją!
Po gražiai nuaidėjusių paskutinių kantatos akordų visi susirinkę palenkė galvas maldai „Tėve mūsų“ bei ištiesdami vienas kitam ranką giedojo paskutiniąją visuotinę giesmę „Taigi imk mano ranką ir vesk mane“, tekstas Julie von Hausmann 1862 m., melodija Friedricho Zilcherio 1842 m., dirigentas kun. Liudvikas Fetingis. Šventės pabaigoje kiekvienam choro vadovui buvo įteikiama puokštelė gėlių bei sertifikatas už dalyvavimą šventėje. Šventei pasibaigus visi dar galėjo pabendrauti, miesto aikštėje vyko folklorinė vakaronė, o chorų vadovai ir šventės rengėjai trumpai susirinko pasitarimui parapijos namuose, kur negailėjo vieni kitiems sveikinimo žodžių, bei su gražia viltimi dalinosi gražiais norais bei pageidavimais ateityje organizuojamoms giesmių šventėms.
Nuoširdžiai dėkojame Giesmių šventės organizaciniam komitetui:
1. Bronislovas Skirsgilas - LEBMS valdybos pirmininkės pavaduotojas
2. Daiva Galinaitienė – LEBMS-buhalterė
3. Tamara Blažienė – Giesmių šventės vyriausioji dirigentė
4. Arvydas Malinauskas – Kėdainių ev. liuteronų bažnyčios kunigas
5. Rimas Mikalauskas - Kėdainių ev. reformatų parapijos adm., l.e.p. gen superintendentas
6. Raimondas Stankevičius – Kėdainių ev. ref. parapijietis, ev. teol. studentas
7. Sigita Aleinikovienė - Kėdainių šviesiosios gimnazijos muz. mok. - renginių organizatorė
8. Vilma Ptašinskaitė – Projekto darbų vykdytoja
Šių žmonių atsakingas darbas dažnai lieka neįvertintas ir nepastebėtas. Dėkojame jiems!
Dėkojame Giesmių šventės rengėjams:
Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandrauga
Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia
Lietuvos Evangelikų Raformatų Bažnyčia
Kėdainių miesto savivaldybė.

LEBMS valdybos pirmininkė
Laura Matuzaitė