Naujienos

Šilutės evangelikų liuteronų parapijos pučiamųjų orkestro kelionė į Švediją

„Jei būtume žinoję, kad atsivešite tokį šaunų orkestrą, būtume suorganizavę koncertą“ – Šilutės evangelikų liuteronų parapijos pučiamųjų orkestro kelionės į Švediją metu kalbėjo Ovansjö parapijoje į konfirmacijos pamaldas atvykę žmonės.

Gegužės 12-16 dienomis dar viena Šilutės evangelikų liuteronų parapijos grupė buvo pakviesta apsilankyti partnerinėje Ovansjö parapijoje Švedijoje. Parėjusiais metais į šią parapiją vyko parapijos tarybos nariai, todėl šį kartą buvo nuspręsta, kad su kunigu Remigijumi Šemekliu į konfirmacijos pamaldas vyks parapijos pučiamųjų orkestras. Orkestro vadovas Gražvydas Raila išrinko šešis labiausiai pažengusius jaunuosius orkestrantus.
Važiuodami žinojome, kad dalyvausime konfirmacijos šventėje, tačiau nežinojome, kad konfirmacija vyks dvi dienas. Šeštadienį, kaip pasakojo senieji parapijiečiai, ankščiau būdavo egzaminuojami konfirmantai, tačiau tą šeštadienį po trumpos kunigo maldos konfirmantai tėvams ir visiems susirinkusiems rodė, ką išmoko per konfirmacijos pamokas: giedojo giesmes ir pasitelkę dramos elementus, pasakojo susirinkusiems sutvėrimo istoriją. Po jos kunigai ir mokytojai dėjo ant kiekvieno konfirmanto rankas ir laimino žodžiais: „Lai Dievo geroji Dvasia lydi tave gyvenimo kelyje“. Šilutės pučiamųjų orkestro fanfaros pamaldoms suteikė iškilmingumo ir kalbėjo, kad tai ypatingas įvykis parapijos gyvenime.

Konfirmantai priima Šventąją Vakarienę. 2006 m.

Sekmadienį visi vėl rinkosi į pamaldas kitoje parapijai priklausančioje senojoje bažnyčioje. Konfirmantai vėl buvo apsirengę baltais rūbais su raudona rože atlape. Šios pamaldos buvo skirtos, kad konfirmantai pirmą kartą prieitų Šventos Vakarienės. Čia man teko garbė pasakyti sveikinimo žodį parapijai bei padėti išdalinti Viešpaties Vakarienę.
Po konfirmacijos tą pačią dieną dar lankėmės Falun mieste vario kasyklose, kurios 2001 metais buvo įtrauktos į Pasaulinio Paveldo sąrašą. Kaip rašoma jos istorijoje, „apie VI a. po Kr. šiose pelkėtose vietovėse valstiečiai atrado rūdos. Prieš tūkstantį metų prasideda kalnakasyba. 1288 metais ši vieta dokumentuose įvardinama kaip labai svarbi tiek bažnyčiai, tiek karūnai. XVII a. Falun miestas tampa antruoju didžiausiu Švedijos miestu pritraukusių daugybę kalnakasių tiek iš Švedijos, tiek iš kitų Europos vietų. Nuo to laiko iškasama rūda ir liejamas varis žymiai prisideda prie Švedijos įsitvirtinimo Europoje. Švedišku variu iš šios vietovės visoje Europoje dengiami rūmų stogai (Pavyzdžiui, Versalio rūmai netoli Paryžiaus), kalamos monetos.“
Iš stebėjimo aikštelės apžiūrėjome 1687 metais įgriuvusias šachtas, kurių vietoje susidarė didelė įgriuva. Nors tada per stebuklą niekas nežuvo, nes kalnakasiai ilsėjosi, bet šis įvykis privertė kalnakasius susirūpinti šachtų saugumu. Šachtos įtartinos vietos imtos tvirtinti medžio ir akmenų konstrukcijomis.
Dar įspūdingiau šachtos pasirodė iš vidaus. Liftu leidomės 60 metrų po žeme ir vaikščiojome kalnakasių iškastais koridoriais. Prieš tai gidė pasirūpino, kad kiekvienas užsidėtume šalmą ir lietpaltį nuo vandens varvančio sienomis ir lubomis vandens.
Seniau kalnakasiai po žeme kurdavo laužus. Karštis suskaldydavo ir sutrupindavo uolas. Gidė rodė deginimo žymes ir didžiules po žeme taip atsiradusias erdves ir skliautus. Vėliau technikos progresas darbą palengvino. Žiūrėjome kaip kur buvo keliami akmenys, klausėmės legendų apie šachtą. Gidė pasakojo, kad senosios šachtos leidžiasi iki 300 metrų po žeme. Modernios šachtos siekia net 600 metrų, todėl orkestrantai teiravosi ar leisimės žemiau.
Paskutinę kelionės dieną, prieš atsisveikinant su mus lydėjusiais žmonėmis, pakeliui lankėmės Upsaloje. Pradžioje apžiūrėjome senąją bažnyčią, šalia kurios palaidoti senieji karaliai supiltuose pilkapiuose. Po to vykome į šiandieninę Upsalą, kur vaikščiojome po senamiestį. Užsukome ir į arkikatedrą, kur būdavo karūnuojami Švedijos karaliai, stovėjome prie karaliaus Gustavo Vazos kapo ir apžiūrėjome šalia esančius paveikslus vaizduojančius jo atėjimą į valdžią. Lankėmės bažnyčios navose įrengtose koplytėlėse. Apie jų paskirtį ir reikšmę mums papasakojo vienas į pensiją išėjęs švedų kunigas.
Švedijoje labai gerbiamas arkivyskupas Nathan Söderblom‘as. Jis 1925 metais Stokholme surinko įvairių konfesijų vyskupus ir aukštus dvasininkus bei daug prisidėjo prie ekumeninio judėjimo. Daugelyje Švedijos bažnyčių jis iki šiol prisimenamas kaip labai dvasinga ir iškili asmenybė. Mums, šilutiškiams, buvo smagu apie jį girdėti, nes jo atvaizdas atvaizduotas yra Šilutės bažnyčios freskoje. Sužinojome, kad jo name, kuris yra prieš arkikatedrą, dabar gyvena dabartinis arkivyskupas.
Ši kelionė mums visiems buvo labai naudinga. Pirmiausia todėl, kad dar labiau suartėjo Šilutės ir Ovansjö parapijos. Mus priėmę žmonės žavėjosi jaunimo meile muzikai ir tuo, kokie jie pilni jaunatviškos energijos ir gyvenimo džiaugsmo.
Esame dėkingi parapijos kunigui Karl-Erik Tysk bei visai Ovansjö parapijai už tokią įspūdingą kelionę.

Kun. Remigijus Šemeklis