Naujienos

Čikagoje prisimintas vyskupas Ansas Trakis

Ansas Trakis

2012 Vasario mėn. 06 d.

Spalio 31-oji – Reformacijos šventė – tai diena, kai galime prisiminti penkis reformacijos principus: tikėjimą, malonę, Jėzų Kristų, Šventąjį Raštą ir garbę vienam Dievui. „Tėviškės“ parapijos tikintieji š. m. Reformacijos šventę minėjo spalio 30 d., sekmadienį. Iškilmingose pamaldose buvo prisimintas prieš 25-ius metus Amžinybėn netikėtai iškeliavęs išeivijos lietuvių evangelikų liuteronų vyskupas Ansas Trakis, šios parapijos įsteigėjas ir jos klebonas.

Vyskupas A. Trakis buvo gimęs 1912 m. birželio 2 d. Kuršelių kaime, Trušelių valsčiuje, Klaipėdos apskrityje pasiturinčių ūkininkų Trūdės Baltrytės ir Miko Trakių šeimoje. Gausiame vaikų būryje jis buvo septintas vaikas.
Anso tėvas buvo sakytojas, pasižymėjęs puikia iškalba. Gal tėvo pavyzdys nulėmė jaunojo Anso gyvenimo kelio pasirinkimą? 1934 m. baigęs Vytauto Didžiojo gimnaziją Klaipėdoje, išvažiuoja į Kauną studijuoti teologijos mokslų Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Po poros metų mokslus tęsia Šveicarijoje, Bazelio universitete, kur toliau gilinasi į teologiją ir filosofiją. 1940 m. liepos 28 d. Tauragėje ordinuojamas kunigu. Pastoracinį darbą dirbo Tauragės ir Šilalės evangelikų liuteronų parapijose.
Deja, kaip ir daugeliui kitų, jam teko trauktis iš Lietuvos. Karo metu ir po jo kun. A. Trakis tarnavo žmonėms politinėse ir karinėse stovyklose, dirbo pastoracinį darbą Wunsiedelyje, Bamberge ir Schweinfurte (Bavarija,Vokietija) lietuvių pabėgėlių stovyklose.
Jau nuo 1946 m. pradžios Vokietijoje buvo įsikūrę daugybė lietuviškų evangelikų liuteronų parapijėlių, tad nieko keisto, kad 1946 m. lapkričio 9-10 d. Lebenstedto mieste tų parapijų 62 atstovai susirinko į pirmąjį išeivijos sinodą. Sinodas išrinko vyriausią bažnyčios tarybą ir įkūrė Išeivijos lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčią. Nuo 1948 m. kun. A. Trakis – šios Bažnyčios tremtyje vicesenjoras.
Bet vėjai pučia gyvenimo laivo bures tolyn. 1951 m. A. Trakis iš Vokietijos persikėlė į JAV, ir iš karto ėmėsi veiklos – Čikagoje įsteigė lietuvių evangelikų liuteronų „Tėviškės“ parapiją, kuriai pats ėmė vadovauti. Nepamiršdavo ir kitų parapijų – patarnavo JAV lietuvių parapijose Collinsville (Ilinojus), Detroite (Mičiganas), Klyvlende (Ohajas), lankė parapijas Monrealyje ir Toronte (Kanada), steigė lietuvių evangelikų liuteronų parapijas įvairiuose Amerikos ir Kanados miestuose. 1955-1957 m. dėstė sisteminę teologiją Augustanos teologinėje seminarijoje, Rock Island, Ilinojuje.
1984 metais A. Trakis buvo konsekruotas vyskupu.
Jaunystėje buvęs „Aušros” moksleivių draugijos valdybos narys, dirbęs universiteto choro, studentų sąjungos valdybose, nuo 1949 m. evangelikų skautų vyriausias dvasios vadas (Skautų sąjunga jo darbus įvertino „Lelijos“ ir „Geležinio vilko“ ordinais), kun. A. Trakis puikiai suprato, kad parapijon reikia burti jaunimą. Jo įkurtoje „Tėviškės“ parapijoje išsivystė gyva veikla su šeštadieninėmis mokyklomis, chorais, orkestrais. A. Trakis nemažai prisidėjo prie Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos įsteigimo.
Daug jėgų jis atidavė ir BALF’o organizacijai (buvo direktorius ir centro valdybos vicepirmininkas), buvo matomas JAV LB Lietuvių Bendruomenėje, nemažai laiko skyrė Mažosios Lietuvos draugijai.
Traukdamas didžiulį darbų vežimą, A. Trakis dar rasdavo laiko ir aktyviai bendradarbiavo spaudoje. Nuo 1951 m. pabaigos iki 1955 m. redagavo „Evangelikų žodį“, dar Vokietijoje įsteigtą laikraštį. 1952 m. kartu su bendraautoriais parengė „Palydovą lietuviui evangelikui svetur“, 1957 m. parengė ir redagavo „Evangelikų giesmyną su maldomis“.
A. Trakis buvo šeimos žmogus, kartu su žmona Adele užaugino sūnų Martyną.
Prabėgo 25-eri nuo vyskupo Anso Trakio mirties. Jo įsteigta „Tėviškės“ parapija prieš ketverius metus persikėlė į kitas patalpas (šiuo metu nuomojamos patalpos bažnyčioje, įsikūrusioje Western Springs miestelyje), vyresniesiems iškeliavus į Amžinybę, jų vietą užėmė jaunesni. Tačiau vyskupo vardas parapijiečių neužmirštas. Jo pasėtų gėrio sėklų daigeliai stiebiasi ir, reikia manyti, prasiskleis gražiais žiedais.

Laima Apanavičienė, „Draugas“

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2011 Nr.12