Žukų parapija

Po Klaipėdos krašto šventoves pasidairius

Žukų gyvenvietė įsikūrusi netoli Nemuno, prie Karšuvos girios, Mažosios Lietuvos pakraštyje. Ryškiausias gyvenvietės pastatas – evangelikų liuteronų bažnyčia. Žukų parapija, klestėjusi tarpukariu, o po Antrojo pasaulinio karo netekusi daugumos parapijiečių, sovietmečiu praradusi ir savo bažnyčią, 1992 metais atgavo ją visiškai nuniokotą. Ji buvo paversta trąšų sandėliu, daug metų stovėjo skylėtu stogu. Parapijos kunigo rūpesčiu gauta Europos parama ir pastatas išgelbėtas nuo griūties. Deja, mūsų Nepriklausomos Lietuvos statybininkai iš „Pamario restauratoriaus“ dirbo nusikalstamai nekokybiškai... Be stogo remonto bažnyčios viduje būtini sudėtingi restauracijos darbai, nes mūro sienose per daugelį metų įsigėrusios trąšos jas ardo. Parapijai priklausantis visas pastatų ansamblis, kuriam taip pat reikalingas kapitalinis remontas, dabar vertinamas kaip Architektūros paminklas, saugomas valstybės. Deja, valstybė, jos Paveldo inspekcija savo griežtais reikalavimais ne saugo, ne padeda, o trukdo savininko iniciatyvoms. Tris kartus rašytas klebonijos pastato remonto projektas buvo atmestas.

Krikščioniška draugystė, arba „Argi Kristus padalytas?“

Tauragės parapijai atgavus sovietų nacionalizuotus kunigo Vymerio namus, vyskupo Jono Kalvano vyresniojo iniciatyva į užsiėmimus čia rinkdavosi liuteroniškasis jaunimas. Kitoje namo dalyje, sovietmečiu gavusi butą, dar gyveno katalikiška Pajaujų šeima. Pajaujų jaunuolį Kęstutį sudomino krikščioniški jaunimo užsiėmimai. Čia ir užsimezgė Kęstučio pažintis su liuteronu Ediku. Galiausiai abu jie baigė teologijos mokslus: Kęstutis – Kaune ir Vatikane, Edikas – Leningrade-Sankt Peterburge.

Atnaujintas Žukų bažnyčios vidus

Apie Žukų evangelikų liuteronų parapiją, jos istoriją ir remonto laukiančios bažnyčios sudėtingą būklę „Lietuvos evangelikų kelio“ puslapiuose pastarąjį dešimtmetį rašyta ne kartą. 2007 m. spalio 20 d. iškilmingomis pamaldomis buvo paminėtas Žukų ev. liuteronų bažnyčios 100-čio jubiliejus.

Žukų evangelikų liuteronų klebonijai – naujas gyvenimas

Kultūros paveldo departamentas kartu su Pagėgių savivaldybės administracija pasišovė suremontuoti Žukų evangelikų liuteronų bažnyčiai priklausantį klebonijos pastatą. Pirmiausia remontuojamas pastato stogas. Parapiją aptarnaujantis kunigas Edikas Šulcas sako, kad kultūros paveldo objektas yra ne tik klebonija, bet visas pastatų ansamblis. Tikimasi, kad remontuojami bus visi trys statiniai (klebonija, ūkinis pastatas ir bažnyčia).

Žukų liuteronų bažnyčiai – 100 metų!

Už septynių kilometrų į rytus nuo Vilkyškių privažiuojama pušynų apsupta Žukų gyvenvietė, įsikūrusi 1,5 km į šiaurę nuo judraus Šilutės-Jurbarko plento, prie kelio į Tauragę. Keliautojo po Pagėgių kraštą žinyno „Šiaurės Skalva“ (2007) autoriai Vytenis ir Junona Almonaičiai iš Kauno pastebi, kad „Kaimas pažymėtas 1665 m. braižytame Ragainės apskrities žemėlapyje. Čia jis vaizduojamas, kaip maža salelė girioje. Žukuose 1736 m. ūkius turėjo Kristupas Šilevardis, Abrys Šusteraitis, Liudkus ir Brožis Žukai (Szuks). Iš pastarosios kaime vyravusios pavardės ir kilo jo pavadinimas (vok. Szugken). XVIII a. Žukai buvo eilinis Viešvilės parapijos kaimas, tačiau per XIX šimtmetį pastebimai ūgtelėjo.“ Jau valsčiaus centru vadinamoje gyvenvietėje 1905 m. surašyti 237 (iš jų 41 lietuvis) žmonės. Žukų valsčiuje tada priskaičiuota 1318 gyventojų (iš jų 433 gimtoji kalba lietuvių).