Aktualu

Knyga "Antroji Reformacija vokiškai kalbančiose teritorijose"

2019 Sausio mėn. 04 d.

Klaipėdos universiteto leidykla publikavo naują knygą Europos Reformacijos tematika. Tai trečioji kun. doc. dr. habil. Dariaus Petkūno monografija, nagrinėjanti Reformacijos istoriją ir teologiją. Joje autorius aptaria Vokietijos konfesionalizacijos reiškinius, kurių metu Šventosios Romos imperijos žemių valdovai XVI – XVII a. pradžioje rinkosi liuteronišką arba kalvinistišką tikėjimą, arba pasilikdavo prie Romos Bažnyčios išpažinimo.

Pagrindinį dėmesį knygoje autorius skiria liuteroniškajai ir kalvinistiškajai konfesionalizacijai. Reformacijos metu vokiškose žemėse nuvilnijo liuteroniškosios Reformacijos banga, kurios metu Viduramžių Bažnyčios mokymas ir liturginė praktika buvo reformuoti pagal Augsburgo išpažinimą. Po Martyno Liuterio mirties augant Jono Kalvino įtakai, kuris liuteroniškąją Reformaciją, dėl joje išsaugotų daugelio Viduramžių Bažnyčios liturginių praktikų ir papročių, laikė nebaigta, Europoje ėmė plisti kalvinistinės krypties Reformacija. Nuo liuteroniškosios ji skyrėsi tuo, kad toji beveik visiškai atmetė Viduramžių Bažnyčios tradiciją ir praktiką. Tokia Reformacija išplito Šveicarijoje, Olandijoje, Škotijoje ir kitur. Ji pasirodė patraukli ir kai kurių vokiškųjų teritorijų valdovams, kurie įtakoti J. Kalvino teologinių-politinių idėjų (nepaisant to, kad jų žemėse pirmosios Reformacijos metu įsitvirtino liuteronybė), reikalavo atmesti Mišias (apie kurias Augsburgo išpažinimas moko, jog Liuteronų Bažnyčioje jos pagarbiausiai švenčiamos), išsižadėti Vakarų Bažnyčios liturgijos, bažnytinių paveikslų, statulų, krucifiksų, liturginių rūbų ir panašių tradicinių dalykų. Tokiai ikonoklastinei Reformacijai nepritarę liuteronų kunigai ir teologai buvo ištremiami iš krašto, o vietos gyventojų pasipriešinimas nuslopinamas policinėmis ar karinėmis priemonėmis. Autorius skaičiavimais, antrosios Reformacijos metu daugiau nei trisdešimtyje vokiškųjų kunigaikštysčių ir grafysčių liuteronybę pakeitė reformatų tikėjimas, Liuteronų Bažnyčia neteko virš 1 milijono narių, 4 universitetų (Heidelbergo, Herborno, Marburgo, Frankfurto Oderio), kalvinizmą priėmė liuteroniškieji imperiniai miestai Bremenas ir Colmaras. Vokietijoje vykstant kalvinistinei Reformacijai, tarp abiejų Bažnyčių išsivystė konfesinė netolerancija, įsiplieskė nepaprastai aštri tarpkonfesinė polemika. Antroji Reformacija, 1563 m. prasidėjusi Kurpfalce, tęsėsi iki 1618 m., kuomet kilo religinis Trisdešimties metų karas.

Knyga parašyta anglų kalba. Jos pavadinimas: “The Second Reformation in German-Speaking Lands.”

Skirtingai nei vokiškose žemėse, Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje tarp Liuteronų ir Reformatų Bažnyčių vyravo draugiški, tolerantiški santykiai, abi konfesijos rasdavo bendrų sąlyčio taškų. 1570 m. konfesijos pasirašė Sandomiro konsensą, skatinusį bažnyčias teikti abipusę pagalbą kontrreformacijos metu. Nepaisant to, kad 1580 m. Šventosios Romos imperijos liuteronų teologams publikavus Santarvės knygą, LDK Liuteronų Bažnyčia Konsensą atmetė, tarp abiejų LDK konfesijų išliko ilgalaikiai, draugiški ryšiai.

 

Kelio inf.