Aktualu

LELB XIII-asis sinodas – aptarti svarbiausi Bažnyčios gyvenimo klausimai

XIII-ojo sinodo delegatai. K. Puloko nuotr.

2017 Rugsėjo mėn. 17 d.

Nuo Lietuvos valstybės atkūrimo Tauragės Martyno Mažvydo bažnyčia tapo įprasta Liuteronų bažnyčios sinodo posėdžių vieta. Šiame aukščiausiame Bažnyčios susirinkime išreiškiama visos Lietuvos liuteronų valia, priimami bažnytiniai įstatymai, sprendžiami svarbiausi bažnytinio gyvenimo reikalai. Šiemet, liepos 15 d., Bažnyčios Sinodas vėl susirinko Tauragėje. Jame 80 parapijų delegatų ir kitų sinodo narių aptarė aktualiausius paskutinių trejų metų bažnyčios gyvenimo klausimus, išrinko naują konsistoriją, kuri per ateinančius šešerius metus sinodo vardu atstovaus Bažnyčią.

Po iškilmingų pamaldų, kurioms vadovavo vyskupas M. Sabutis, sveikinimo žodį tarė Tauragės rajono savivaldybės Meras Sigitas Mičiulis. Susirinkusius taip pat sveikino Seimo narė, liuteronė, Aušrinė Norkienė. Pastaroji paminėjo ženklų Reformacijos įnašą į Lietuvos raštiją ir kultūrą. Sinodą sveikino seseriškų liuteronų bažnyčių atstovai. Jūrmalos dekanas Andris Krauliņš pasidžiaugė gražiais abiejų Baltijos šalių bažnyčių ryšiais. Iš tiesų, Lietuvos ir Latvijos bažnyčią sieja patys artimiausi ryšiai. Prieškaryje Lietuvos liuteronų bažnyčioje buvo 13,555 latvių tautybės tikinčiųjų, kas sudarė net 21 procentą visų bažnyčios narių. Dėl gyventojų migracijos sovietmetyje latvių tautybės liuteronų skaičius sumažėjo, tačiau ir šiandien palei Latvijos sieną esančiose Būtingės ir Alkiškių parapijose giesmės giedamos latvių kalba. Bažnyčią taip pat sveikino Norvegijos Bažnyčios Tunsbergo diecezijos dekanas Terje Fonk, kuris aukštai įvertino ilgametį Lietuvos bei Norvegijos Bažnyčių bendradarbiavimą. Konsistorijos narė Milita Poškienė perskaitė Vokietijos Šiaurės Bažnyčios tarpbažnytinių ryšių atstovės Christos Hunziger sveikinimą.

Ataskaitiniame pranešime vyskupas Mindaugas Sabutis aptarė pastarųjų trejų metų svarbiausius gyvenimo įvykius ir iššūkius. Didžiausias tarp jų – tai Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektas. Vyskupas minėjo, kad parapija pati nepajėgi atstatyti didingos miesto bažnyčios, todėl projekto įgyvendinimas priklausys nuo to, kiek jį rems Klaipėdos miesto savivaldybė ir LR vyriausybė. Kitas svarbus bažnyčios siekis – naujos Šiaulių bažnyčios statyba. Istorinė Šiaulių bažnyčia buvo uždaryta stalinistiniame laikotarpyje. Sovietmetyje jos vietoje buvo pastatyta universalinė parduotuvė. Keletą dešimtmečių parapija meldėsi Šiaulių stačiatikių bažnyčioje, o po nepriklausomybės atkūrimo - Turto bankui priklausančiame pastate. Deja, pernai parapija buvo priversta apleisti šias patalpas. Vyskupas padėkojo Šiaulių miesto savivaldybei, kuri parapijai išskyrė 70-ies arų sklypą naujos bažnyčios statybai. Vyskupas taip pat supažindino su Plaškių bažnyčios restauracijos planais. Pastaruoju metu gražią iniciatyvą parodė Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrija. Plaškiuose šiandien liuteronų beveik neliko, todėl reikės rasti visiems priimtiną būdą kaip tinkamai panaudoti istorinį bažnyčios pastatą sakraliniams ir kitiems tikslams. Tarp svarbių diakonijos projektų vyskupas įvardijo diakonijos centrą Garliavoje, kurio statyba rūpinasi kun. M. Kairys. Vyskupas pabrėžė informacijos apie bažnyčios gyvenimą sklaidos svarbą. Šiam tikslui šiandien tarnauja LRT televizijos laida „Kelias“, laikraštis „Lietuvos evangelikų kelias“ ir interneto svetainė www.liuteronai.lt.

Sinodui patvirtinus vyskupo ataskaitą buvo paskelbti konsistorijos ir revizijos komisijos rinkimai. Į konsistoriją buvo išrinkti kunigai Ričardas Dokšas, Mindaugas Dikšaitis, Mindaugas Kairys, Virginijus Kelertas, Darius Petkūnas, Jonas Liorančas, Valdas Miliauskas. Pasauliečius konsistorijoje atstovaus Milita Poškienė, Robertas Piečia, Petras Vaišvila, Rūta Šulskienė. Į revizijos komisiją išrinkti ankstesni jos nariai: Elmutas Lengvinas, Almutas Dravininkas ir Rūta Birutė Daukšienė.

 

XIII-jame Sinode išrinkta konsistorija.

 

Baigiamajame Sinodo posėdyje vysk. M. Sabutis padėkojo ankstesnės konsistorijos nariams ir visiems sinodalams už ištikimą tarnystę Dievui ir Bažnyčiai. Vyskupas priminė, kad šis sinodas yra ypatingas, nes jis sutapo su Reformacijos 500 metų jubiliejumi, kurį šiemet švenčia viso pasaulio liuteronai.

 

Kun. Darius Petkūnas