Aktualu

Priekulės parapija Velykas sutiko atnaujintoje bažnyčioje

Velykinės pamaldos Priekulės bažnyčioje

2018 Balandžio mėn. 02 d.

Priekulės parapijiečių velykinė nuotaika šiemet buvo dar labiau pakylėta, nes Kristaus prisikėlimo šventę jie sutiko atnaujintoje bažnyčioje. Tikinčiųjų pastangų dėka Dievo namai vėl pasipuošė gaivia, akims malonia balta spalva.

Paskutinį kartą bažnyčios vidus buvo atnaujintas 2005 metais. Tuomet parapijai padėjo savanoriai iš JAV, Ajovos valstijos, Hubbard liuteronų parapijos, kurie savo lėšomis atvyko į Priekulę ir pasišventusiu darbu parodė kilnų savanorystės pavyzdį. Sumanymas atnaujinti bažnyčios vidų parapijiečiams vėl kilo 2016 m., tačiau tuomet, atrodo, pagrindine kliūtimi tapo lėšų stygius. Vis dėlto ši graži iniciatyva neužgeso, ir šiemet Gavėnios laikotarpyje parapijiečiai tvirtai nusprendė ją įgyvendinti. Šį kartą bažnyčios vidus buvo atnaujintas vien bažnyčios narių aukomis ir darbu.

Restauruoti savo bažnyčią parapija pasiryžusi ir toliau. Priekyje laukia stogo ir bokšto dangos keitimo darbai. Šiuo metu pastatas uždengtas sovietmetyje paklotu šiferiniu stogu, kurį parapija po kelių metų ketina keisti į puošnesnį. Tikintieji taip pat norėtų įrengti ir neįgaliesiems įvažiavimą bei atlikti kitus gerbūviui reikalingus darbus.

Bažnyčia, žinoma, yra daugiau nei pastatas. Ji - mistinis Kristaus kūnas. Apaštalai šį slėpinį perteikia simboliniu šventovės pavyzdžiu, sakydami, kad Jėzus yra jos kertinis akmuo, o tikintieji – gyvieji akmenys. „Jūs jau nebesate ateiviai nei svetimi, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai, pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Kristų Jėzų, ant kurio darniai auga visas pastatas, tampantis šventykla Viešpatyje, ant kurio ir jūs esate drauge statomi kaip Dievo buveinė Dvasioje“ (Ef 2,19-22). „Ženkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų“ (1Pt 2,4-5).

 

Kun. Darius Petkūnas