Aktualu

Priekuliškiai paminėjo paskutines pamaldas senojoje bažnyčioje

Giesmė ir malda prie simbolinio paminklo-altoriaus

2019 Spalio mėn. 28 d.

Sueina 75 metai, kai Priekulės parapija paskutinį kartą meldėsi jos istorinėje bažnyčioje. Tikintieji šią sukaktį paminėjo pamaldose spalio 27 dieną. Nugriautos bažnyčios šventoriuje, prie simbolinio paminklo-altoriaus, jie uždegė žvakutes ir sugiedojo giesmę, dėkodami Dievui, kad savo apvaizda per visą negandų laikotarpį jis globojo ir gynė parapiją.

 

1944 m. liepos mėn. sovietinis rytų frontas jau artinosi prie Klaipėdos krašto. Raudonajai armijai grėsmingai veržiantis į priekį, rugpjūčio pradžioje Reicho valdžia išleido įsakymą į Rytų Prūsijos gilumą evakuoti visus Klaipėdos krašto gyventojus. Vermachtui trumpam sustabdžius frontą, praėjus aštuonioms dienoms nuo pirmojo įsako paskelbimo, Reichas paskelbė naują įsaką, nurodžiusį gyventojams grįžti atgal nuimti derlių.

Paskutinis tarpukario Priekulės kunigas
Martinas Wanags, 1932-1944 m.

Spalio 1 d. Priekulės bažnyčioje buvo atlaikytos pamaldos, kurių metu tikintieji dar nežinojo, kad tai bus paskutinė jų malda istorinėje bažnyčioje. Raudonajai armijai vėl pralaužus frontą, spalio 7 d. buvo duotas įsakymas nedelsiant evakuoti visus Klaipėdos krašto gyventojus. Spalio 8 d. masinės vežimų gurguolės jau judėjo iš Kretingalės, Klaipėdos ir Dovilų link Tilžės tilto. Nors tai buvo sekmadienis, mišios Priekulės bažnyčioje jau nebebuvo švenčiamos. Išvykdami priekuliškiai tik minutei galėjo pasimelsti jų bažnyčioje, paprašyti, kad Dievas laimintų jų pasitraukimą nuo sovietinės kariuomenės. Spalio 9 d. Raudonoji armija užėmė Šilutę, o 10 d. pasiekė Kuršių marias

Klaipėdos krašto gyventojų evakuacija 1944 m.

Sovietų kariuomenė spalio 9 d. užėmė Priekulę, todėl tikėtina, kad NKVD milicija bažnyčią uždegė tą dieną. Lietuvos ypatingajame archyve straipsnio autoriui pavyko aptikti vienintelį rašytinį liudijimą apie Priekulės bažnyčios padegimą. Šią informaciją 1949 m. rugpjūčio 28 d. ataskaitoje NKGB vadovybei, pateikė Maskvos siųstas agentas “Šulcas”. Buvęs Rusijos liuteronų bažnyčios kunigas, tuometinis agentas “Šulcas”, turėjo ištirti “antisovietinį elementą“ Lietuvos liuteronų bažnyčioje. Apie pokalbį su Priekulės bažnyčios tarnautoju Gavėnu jis rašė NKGB ataskaitoje:

“Liepos 28 d. pagaliau pavyko susitikti su zakristijonu Gavėnu, kuris gyvena šalia sudegusios bažnyčios. Jis tarnauja Priekulės bažnyčioje ir rūpinasi bažnyčios pastatu... Paklaustas, kaip sudegė Priekulės bažnyčia, jis atsakė, kad ją sudegino NKVD milicija, kadangi bažnyčioje buvo vainikai žuvusiems vokiečių kariams ir prie jų buvo pridėtos vokiškos svastikos. Bažnyčia buvo labai sena ir joje buvo sarkofagai su balzamuotais kūnais, kurie pirma buvo atidaryti NKVD milicijos, kuri tikėjosi ten rasti brangenybių, o po to su pretekstu, kad ten rasti vainikai buvo su svastikomis ir senovinėmis švedų vėliavomis, kurias jie palaikė vokiškomis, padegė bažnyčią ir neleido jos gesinti. Atskubėjęs rusų majoras rūpinosi ir stengėsi užgesinti gaisrą, bet jau buvo vėlu, nes nebuvo pakankamai priemonių gaisrą užgesinti“.

 

Priekulės bažnyčia 1944-1954 m.

 

Netekusi senosios bažnyčios, kurios sudegintus mūrus sovietinė valdžia nugriovė 1954 m., parapija maldos namus įrengė buvusioje konfirmantų salėje. Tikintieji joje pastatė altorių ir sakyklą, sumūrijo bokštą, į kurį iš nuniokotos Kairių bažnyčios įkėlė du varpus. Nepaisant stalinistinio ateizmo brutalumo, parapija palyginti ramiai meldėsi iki 1953 m., kuomet sovietinė Priekulės rajono valdžia pareikalavo perduoti maldos namus „Priekulės miestui“. Nors ateistinė valdžia grubiai kėsinosi į bažnyčią, 1954 m., „Chruščiovo atlydžio metu“ tikintiesiems pavyko aukščiausiame teisme Vilniuje apginti teises į maldos pastatą. Ši bažnytėlė šiandien yra Priekulės liuteronų maldos vieta.

Priekulės bažnyčia prieš 1954 m. Bažnyčia dar be bokšto,
už jos virš medžių stūkso sudegintos senosios bažnyčios
bokštas.

 

Priekulės bažnyčia sovietmetyje

 

 

Kun. Darius Petkūnas