Bažnyčia išeivijoje

Bavarijos lietuvių bendruomenėje

2018 Lapkričio mėn. 27 d.

Vokietijos Bavarijos Augsburge mūsų šeima gyvena jau šešti metai. Anuomet buvusio Švabijos prezidento (Bezirkstagspräsident) Jürgeno Reicherto ir mūsų Bažnyčios ryšių dėka mums pasisekė tinkamai įsitvirtinti ir pradėti patarnauti vietiniams lietuviams. Čia susibūrė nemenkas lietuvių būrys, kuris kelis kartus per metus renkasi švęsti didžiąsias šventes. Vietinė Šv. Tomo liuteronų parapija mielai suteikia mums bažnyčios ir parapijos namų patalpas. Čia turime vietą pamaldoms ir linksmybėms. Šventėmis puoselėjame kultūrą ir krikščioniškąjį tikėjimą, nes ant šių atramų išeivijoje laikosi bendruomeniškumas ir tautiškumas. Dažniau susitinkame mažesniuose kelių šeimų rateliuose. Pasibūname, pabendraujame, leidžiame ir raginame vaikus drauge pažaisti ir lietuviškai pabendrauti. Prieš porą savaičių palaiminau vienos šeimos namo statybos pradžios darbus.

Šių dienų išeivija skiriasi nuo pokario, kai žmonės buvo priversti palikti namus, Tėvynę ir, gelbėdami savo ir šeimos narių gyvybę, trauktis į vakarus. Šiandien mums negresia pavojus, persekiojimas ar trėmimas į Sibirą. Žmonės laisvai keliauja ir kuria savo gyvenimą Europos platybėse. Labai dažnai kelis kartus per metus šeimos grįžta į Lietuvą, lanko giminaičius ir parsiveža lietuviškų vaišių bei lauktuvių. Tad patriotiškumas ir meilė Lietuvai reiškiasi ne taip intensyviai ir spalvingai, kaip buvo pokaryje. Tarp pastarojo meto atvykėlių pasitaiko ir sovietinio palikimo ar modernaus ateizmo apraiškų. Tokiems bažnyčia yra niekis, istorinė atgyvena. Teko susidurti ir su visiškai priešiškai tikėjimo ir bažnyčios atžvilgiu nusiteikusiais lietuvaičiais. Buvo ir tokių, kurie kurstė bendruomenę boikotuoti susitikimus bažnyčioje, mat ten negalima linksmintis taip, kaip jiems norėtųsi. Suprantama, kad sovietinio laikotarpio palikimas ir modernusis pasaulis dirba išvien, ir ne Kristaus naudai. Tačiau bendruomenėje yra ir labai pozityviai nusiteikusių šeimų. Tos šeimos tarsi tikri žiburiai pilkoje svetimos šalies padangėje. Duok Dieve joms palaimos ir gerovės.

 

Pastaruosius trejus metus mano šeima glaudžiai bendradarbiauja su Miuncheno lietuvių bendruomene. Pats esu jos oficialus narys, o pernai buvau ir šios Bendruomenės tarybos narys. Užsimezgė labai artimas ryšys su Lietuvos kariuomenės rezervininku ir šauliu Mindaugu Lukšiu. Su juo ir keliais Vokietijos rezervo karininkais Miunchene įsteigėme Lietuvos Šaulių Sąjungą remiančią organizaciją (Vörderverein der Litauischen Schützenunion in Deutschland). Tapome oficialiais Lietuvos šauliais Vokietijoje. Šios organizacijos tikslai abipusiai praturtina ir jos, ir išeivijos siekius. Šiuo metu turime gerą tuziną šaulių, kurie aktyviai įsijungia į išeivijos bendruomenių gyvenimą. Yra pora naujų kandidatų. Aš pats, mūsų bažnyčios Konsistorijos (2018 06 22) ir Lietuvos Šaulių Sąjungos vado nutarimais, esu paskirtas Lietuvos Šaulių Sąjungos padalinio Vokietijoje kapelionu. Kapelionas – tai dvasininkas, kuris rūpinasi sielovada tos žmonių grupės, kuriai yra paskirtas. Tai tarsi parapija, kurios nariai šiuo atveju yra šauliai, kariai ir civiliai organizacijos nariai. Mano užduotis yra rūpintis atminties kultūra, atminimu, tautiškumu ir tinkamu nusiteikimu. Šią vasarą surengiau dviejų dienų istorinį žygį Vokietijos rezervo kariams. Aplankėme Klaipėdos karių kapines, buvusius miesto gynybos įtvirtinimus. O Vokietijoje prieš kelias dienas buvo atrastas tarpukario karo lakūno, aviacijos vadovėlių autoriaus, lietuviškos aviacijos mokyklos kūrėjo, pulkininko leitenanto Viktoro Reimonto (1898–1947) kapas Augsburge. Dabar organizuoju to kapo priežiūros vietinę komandą. Mieste yra ir pokario lietuvių išeivijos pastatytas kryžius. Prie jo renkamės maldai ir atminimui. Kryžius padabintas šventųjų drožiniais ir lietuviškais tautiniais ornamentais. Keliomis kalbomis užrašyta padėka geradariams už pagalbą ir prieglaudą lietuviams karo pabėgėliams. Šv. Canisijaus katalikų bažnyčioje radome lietuvių dotuotą padėkos lentą. Šiame memoriale pavaizduota Jėzaus motina Marija su septyniais kalavijais, pervėrusiais jos širdį.

 

Vietiniai šauliai su kitomis karinėmis bei sukarintomis organizacijomis ir Vokietijos rezervo pajėgų kariais reguliariai dalyvaujame ištvermės žygiuose. Esame kviečiami ir lankomės kolegų vokiečių rengiamose konferencijose. Paskutinė konferencija, kurioje dalyvavau, buvo skirta kibernetinio saugumo klausimams. Ji vyko Miunchene „Bayerischer Hof“ viešbutyje. Čia pranešimus skaitė automobilių industrijos (Porsche AG) atstovai ir Vokietijos kariuomenės aukšti karininkai. Pasisakymuose minėta vis didėjanti konkurencija ne tik tarp valstybių, bet ir tarp verslo magnatų, kurie nesibodi vienas kitą žlugdyti dėl didesnės įtakos ar pasipelnymo bei teritorijų užvaldymo.

 

Man, kunigui, svarbu, kad išeivijos lietuvis ar Lietuvos šaulys būtų motyvuotas ir tvirto nusiteikimo, puoselėtų meilę Tėvynei ir tautiečiams. Svarbu, kad žmogus šiame priešiškame pasaulyje rastų atgaivą pas Ramybės, Meilės ir Taikos Dievą. Pasaulyje žmonės pavergiami ideologijomis, pažiūromis, įsitikinimais, melu ir nesantaika. Vienintelė atgaivos ir tiesos sala yra Kristuje. Viešpats ragina atskirti tai, kas teisu ir teisinga, nuo klastos. Jis, Taikos kunigaikštis, suramina mūsų sielas, kai pas Jį ateiname. Jame išsivaduojame nuo pasaulio brukamos netikros tiesos. O lietuviai, išgyvenę sovietinę komunistinę ideologiją, ypač pažeidžiami. Tad ir mums, lietuviams, Kristus yra būtinybė ir išgelbėjimas.

 

Būkite pasveikinti su artėjančiomis Advento ir Kalėdų šventėmis.

 

 

Maldoje su jumis

Kunigas-kapelionas Romualdas Liachavičius