Bažnytinė muzika

Batakiuose skambėjo „Giesmių giesmelė“

2015 Biželio mėn. 09 d.

Batakių evangelikų liuteronų bažnyčioje ir aplink ją gegužės 9-ąją netrūko šventinio šurmulio – čia šiemet surengta kasmetinė evangeliška vaikų ir jaunimo chorų bei ansamblių „Giesmių giesmelė“, į kurią gausiai suvažiavo giesmininkai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos. Į nedidelę, bet išgražėjusią ir labai jaukią Batakių bažnyčią pirmą kartą sugužėjo per 200 šventės giesmininkų.

Sveikinimo žodį tarė LELB vyskupas Mindaugas Sabutis ir Batakių parapijos kunigas Karolis Skausmenis. Susirinkusiuosius pasveikino Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis. „Giesmių giesmelės“ simbolinį židinį įžiebė LEBMS valdybos pirmininkė Laura Matuzaitė-Kairienė su sūneliais.

Šiltą ir prasmingą renginį giesmelėmis pradėjo Batakių kultūros namų gitarisčių kolektyvas ir jo vadovė Ramunė Petravičiūtė-Kinderienė. Po jų giedojo Kretingos ev. liuteronų parapijos 3–4 metukų vaikų ansamblis, gražiai pasipuošęs tautiniais rūbeliais, vadovaujamas Ingos Petkūnienės, ir Jurbarko ev. liuteronų parapijos tercetas – broliukai Matas, Paulius ir Lukas Kairiai. Nors mažiausias dvimetis ir neišdrįso išeiti prieš klausytojus, aplodismentų broliukams, kuriuos giesmelių išmokė mokytoja mama Laura Matuzaitė-Kairienė, negailėta. Giesmėmis ir fleitų skambesiu džiugino ir Editos Gložaitienės vadovaujamas Klaipėdos ev. liuteronų parapijos vaikų choras, šventės naujokai bei staigmena – šeimyninis duetas Rapolas Mykolas Žilinskis ir tėtis kunigas Mindaugas Žilinskis nuostabiai atliko giesmę „Ačiū Dieve Tau“ ir parodė, kaip svarbu, prasminga ir miela giedoti kartu su savo atžala. Jautriai ir švelniai pagiedojo Vilniaus ev. liuteronų parapijos vaikai, vadovaujami Renatos Moraitės.

Pirmą kartą šventėje pasirodė Šilutės ev. liuteronų parapijos „Sandoros“ jaunimo ansamblis, vadovaujamas Irenos Šemeklienės. Labai maloniai profesionalumu ir choro gausumu (net 20 vaikų) nustebino Evelinos Tamošaitytės vadovaujamas Jurbarko ir Skirsnemunės ev. liuteronų parapijų jungtinis vaikų ir jaunimo choras, kuriam labai smagiai akompanavo Vadžgirio kultūros namų instrumentinė jaunimo grupė „SAUJA“, jos vadovė – Lina Lukošienė. Nuostabiomis giesmėmis prisistatė ir Plikių ev. liuteronų parapijos vaikų ansamblis, vadovaujamas kunigo Liudviko Fetingio, bei Tauragės ev. liuteronų parapijos jaunimo choras „Glorija“, kuriam vadovauja choristų bendraamžė Augustė Rimkutė. Bažnyčia nuščiuvo, kai nuostabias giesmes „Štai čia širdis!“ ir „Aleliuja“ giedojo ir smuiku bei saksofonu grojo Marijampolės ev. liuteronų parapijos ansamblio, vadovaujamo Irmos Žebrauskienės, duetas Taurinta Klesevičiūtė ir Vydūnas Klesevičius.

Apie savo veiklą prisistatydamas plačiau papasakojo Vilniaus ir Kauno jungtinis evangeliškas vaikų choras „Valio“, kuriam vadovauja Gintarė Kačkovska. Choras „Valio“ šventėje dalyvavo pirmą kartą. Tai specialiai į „Giesmių giesmelę“ kviesti svečiai. Šis projektinis vaikų choras gyvuoja nuo 2008 m. Šiuo metu jame gieda apie 100 vaikų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių: Vilniaus, Kauno, Švenčionėlių, Nemenčinės, Ylakių. Šioje šventėje dalyvavo choristai iš Vilniaus ir Kauno. Kolektyvas atlieka tik krikščioniško turinio giesmeles lietuvių, anglų, rusų, suomių, vengrų, italų, japonų kalbomis. Choras „Valio“ yra įrašęs tris albumus: „Būkim Dievo žiburiai“, „Ten gyvensiu amžinai“ ir „Tau dėkoju“, kuriuos be galo mėgsta ir klausosi jau ne vienas mūsų parapijų kolektyvas. „Valio“ choro svarbiausi tikslai – skelbti Evangeliją Lietuvos miestuose bei kaimuos ir ligi žemės pakraščių bei platinti lietuviškas krikščioniškas giesmeles.

Prisistatė ir nuolatiniai šventės dalyviai – Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Vorusnėlė“, vadovaujamas vienos iš „Giesmių giesmelės“ kūrėjų Dalios Kiseliūnaitės, kaip ir visada, žavėjo tautiniais Mažosios Lietuvos rūbais pasipuošusiais jaunaisiais giesmininkais, visada miela girdėti, kaip vaikai patys liaudiškais instrumentais akompanuoja savo giesmėms. Taip pat girdėjome Žemaičių Naumiesčio gimnazijos Degučių skyriaus vokalinį ansamblį, vadovaujamą Vandos Marozienės. Gražiomis romantiškomis giesmėmis žavėjo ir svečiai iš Latvijos – Ogrės ev. liuteronų parapijos jaunimo ansamblis ir jo vadovas Raimonds Alpe. Šiam kolektyvui taip patinka „Giesmių giesmelė“, kad jie jau daugelį metų atvyksta ir džiugina mūsų jaunimą savo giesmėmis. Kiek girdėjome iš latvių, jie kviečia ir mūsų kolektyvus šių metų pabaigoje atvykti į Latvijoje organizuojamą panašaus pobūdžio vaikų giesmių šventę.

Kasmetinė evangeliška vaikų ir jaunimo chorų bei ansamblių šventė rengiama jau ketvirtį amžiaus. Prie jos ištakų buvusi Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ ansamblio vadovė prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė ilgą laiką (iki 2006 m.) pati organizuodavo ir vesdavo šią šventę. Pirmoji įvyko 1992 m. gegužės 3 d. Šilutės Martyno Liuterio bažnyčioje. Ją organizuojat daug prisidėjo Plikių ir Dovilų parapijų kunigas Liudvikas Fetingis, kuris jau tuo metu buvo subūręs gražų ir didelį bažnytinį vaikų chorą „Berželis“. Po to šventės vyko ne kasmet, su pertraukomis, ir daugiau regioniniu mastu. Šventę globoti, kuruoti ir remti finansiškai ėmėsi 1995 m. įsikūrusi Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandrauga, o nuo 2006 m. ši organizacija perėmė šventės vairalazdę į savo rankas. Pastaruoju metu vaikų chorų bei ansamblių šventės rengiamos kasmet: 2003 m. – Katyčiuose, 2004 m. – Plikiuose, 2005 m. – Skirsnemunėje, 2006 m. – Alkiškiuose, 2007 m. – Saugose, 2008 m. – Kretingalėje, 2009 m. – Vanaguose, 2010 m. – Vilkyškiuose, 2011 m. – Vištytyje, 2012 m. – Panevėžyje, 2013 m. – Palangoje, 2014 m. – Jurbarke. Šių metų „Giesmių giesmelė“ atkeliavo į Batakių ev. liuteronų parapiją, kuri šiais metais mini gražų savo bažnyčios 130-ies metų jubiliejų.

Batakių parapijos įkūrimo data laikomi 1884-ieji metai, kai nuo vokiškai kalbančios Skaudvilės parapijos atsiskyrė lietuviškai kalbantys batakiškiai evangelikai. Skaudvilėje buvo daugiau vokiškai kalbančių tikinčiųjų, taigi rytmetinės pamaldos vykdavo vokiečių kalba, o lietuviams tekdavo popietinės pamaldos. Todėl lietuvybės mylėtojo ir lietuviškos spaudos platintojo, Tauragės ir Skaudvilės kunigo Jono Pipiro raginami batakiškiai 1884 m. liepos 13 d. padėjo kertinį naujos bažnyčios statybos akmenį. Ji buvo pastatyta gana greitai ir jau 1885 m. spalio 27 d. pašventinta. Vėliau pastatytas kantoratas, kuriame gyveno parapijos kantorius, įrengtos patalpos konfirmantų mokymui. Vaikai buvo mokomi katekizmo ir giesmių, kartu su suaugusiaisiais skaityti ir rašyti. Dar vėliau pastatyti kiti ūkio pastatai. Dabartinė mūrinė klebonija statyta po Pirmojo pasaulinio karo. 1928 m. namas buvo iš dalies įrengtas ir jame galėjo apsigyventi kunigas. Parapija turėjo 7,9 ha žemės.

Batakių ev. liuteronų bažnyčia medinė. Liaudiškos architektūros stačiakampio plano pastatas rytiniame gale užbaigtas trisiene apside su nedideliu dvitarpsniu bokšteliu, mažesnis bokštelis pabrėžia vakarinį fasadą. Dekoratyvūs frontono apvadai, nedideli, smulkiai skaidyti, trikampiu sandriku užbaigti langeliai. Bažnyčios navos erdvė padengta plokščiomis lubomis, palei sienas įrengtos U raidės pavidalo plačios galerijos. Altorius pritrauktas prie sienos, o virš altoriaus – Nukryžiuotojo paveikslas. Bažnyčioje išlikę Karaliaučiuje pirkti labai vertingi barokiniai vargonai, seniausi ne tik Tauragės apskrityje, bet, manoma, jog ir visoje Lietuvoje. Nors vargonai XIX a. ir XX a. sandūroje buvo iš dalies perdaryti ir palaipsniui gedo, tačiau profesionalaus darbo kūrinys išsaugojo didelę dalį pirmykščio vaizdo ir yra įdomus muzikos paveldo istorijos puslapis. Vertingas ir bokšte kabantis žalvarinis keturis pūdus ir dvylika svarų sveriantis varpas, nulietas 1884 m. A. S. Lavrovo fabrike Gatčine.

Batakius aptarnaudavo Tauragės parapijos kunigai: Jonas Pipiras (1872–1882), Martynas Keturakaitis (1883–1892), Gustavas Matisonas (1893–1911), Augustas Vymeris (1911–1942). Trumpiau tarnavo kunigai Samuelis Vairauchas, Martynas Preikšaitis, Adolfas Keleris. Batakiuose gyveno ir tarnavo (1899–1910) apsišvietęs kantorius Fridrichas Imma. Jis parengė ir lietuvių kalba išleido pirmąją Šv. Rašto istoriją, išvertęs ją iš latvių kalbos. Ilgai Batakiuose tarnavo (1944–l972) kunigas Mikas Preikšaitis, sukaupęs vertingą biblioteką. Jam mirus, Batakius vėl aptarnavo Tauragės dvasininkai – vysk. Jonas Kalvanas vyresnysis, vėliau J. Kalvanas jaunesnysis, kun. Mindaugas Dikšaitis. Nuo 2013 rugpjūčio 31 d. Batakių parapijos kunigas – K. Skausmenis.

1997 m. buvo užmegzti ryšiai su Danijos Gunderup, Gistrup, Niovling ev. liuteronų parapijomis, kurių atstovai ne kartą lankėsi Batakiuose. Asmus Jaeger surinko aukų klebonijos remontui. Tais metais lėšomis prisidėjo ir Konsistorija, todėl buvo sutvarkyta klebonijos pastato išorė ir trečdalis namo vidaus. Jau apie penkiolika metų kiekvieną vasarą Batakiuose vyksta vaikų ir jaunimo krikščioniška stovykla, kuri vis daugiau vaikų ir jaunimo pritraukia pabūti drauge maldoje ir tikėjimo bendrystėje.

Nors ir ne itin gausi, Batakių parapija gyvuoja, tikintieji susirenka pabūti kartu, išgirsti Dievo Žodį, priimti sakramentus. Bažnyčiai svarbu išsilaikyti ne tik kaip pastatui su tam tikru parapijiečių sąrašu, bet būti gyva bendruomene, išpažįstančia Jėzų Kristų savo Atpirkėju ir Gelbėtoju.

Po šventės kalbintas Batakių parapijos klebonas K. Skausmenis džiaugėsi pavykusia švente:

– Šis įvykis itin svarbus visiems, nes liudija, jog mūsų greitai besikeičiančiame pasaulyje bažnyčia išlieka svarbi kiekvienam tikinčiajam. Šventės svarbą puikiai paliudijo pilnutėlė bažnyčia. Kiekvienas atvyko čia, kad sustiprintų tikėjimą, pasiruoštų grįžęs namo toliau krikščioniškai gyventi, skelbti ir liudyti Dievą. Ši šventė labai vertinga ir naudinga pirmiausia tikėjimo ir tarpusavio bendrystės sustiprinimui dar uoliau šlovinti Dievą, burtis dar aktyvesnei bendrai jaunimo veiklai tiek savo, tiek ir kitose parapijose. Parapijiečiai, organizatoriai, vaikai ir jaunimas labai džiaugiasi šia švente, nes suvokia tikėjimo, Dievo Žodžio, giesmės, maldos svarbą krikščionio gyvenime, pagarbą kitam žmogui, atsakomybę, nes kiekvienas iš mūsų, nuo pačių mažiausių, esame gyvenimo kelyje kartu su Jėzumi Kristumi ir vieni su kitais. Šioje kelionėje sutinkame daug žmonių, vienus greitai įsimename, prisimename, o kitus greitai užmirštame. Todėl labai džiugu, kad nuo pat mažens vaikai ir jaunimas sutinka bendraamžių, susipažįsta, bendrauja ir keliauja kartu tikėjimo ir meilės kelionėje, dalijasi rūpesčiais ir džiaugsmais. Jie pajunta, kad nėra vieni savo parapijose, kad ir kitose parapijose, Lietuvoje ir užsienyje, yra jaunų žmonių, kurie išdrįsta pasakyti, kad tiki Dievą, gieda, meldžiasi ir eina į bažnyčią. Pamatę, kad yra ne vieni savo parapijose, vaikai pasijunta tvirtesni ir stipresni tikėjime. Visa tai praturtina ne tik asmeninį tikėjimo gyvenimą, bet ir dvasinę parapijų veiklą. Tokios šventės įrodo, kad bažnyčios reikia ne tik suaugusiesiems, ji reikalinga ir vaikams bei jaunimui.

Šventės organizatoriai dėkoja parapijiečiams, padėjusiems rengiant šventę, Norkaičių amatų centrui už palapinę, stalus, suolus dalyvių maitinimui, „Tauragės kurjeriui“ už plakatus, suvenyrus, šventės viešinimą, Tauragės ir Batakių kultūros namams už pagalbą organizuojant renginį ir aparatūrą, filmuotojui, įgarsintojui už pagalbą įamžinant šventės akimirkas ir įgarsinant šventę, laidą filmavusiai LRT laidos „Kelias“ kūrybinei grupei, Batakių bibliotekai už informacijos sklaidą, Loretai Mančienei už gėles altoriui papuošti ir už puokštes kolektyvų vadovams, už dalyvių maitinimą – Lenai Spurgienei, už pyragus, saldumynus, saldainius – „Sigitos kepiniams“.

Po visų padėkos žodžių, pažymėjimų, gėlių, saldžiųjų prizų bei parapijos dovanėlių įteikimo kolektyvams „Giesmių giesmelės“ simbolis iškilmingai perduotas kitų metų šventės organizatoriams. Simbolį priimti atvykęs Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų parapijos kunigas M. Dikšaitis neatsisveikino su vaikais ir jaunuoliais iki kitų metų, bet pakvietė visus aktyviai dalyvauti Batakiuose liepą vyksiančioje vaikų stovykloje. O 2016 m. gegužės antrąjį savaitgalį „Giesmių giesmelės“ šventė mus jau kvies į Tauragės ev. liuteronų parapiją.

Raimonda Alysienė

Nuotraukos autorės

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2015 Nr.4-5