Bažnytinė muzika

Giesmių šventė Kelmėje

2015 Liepos mėn. 12 d.

Nedažnai prie Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčios išvysi visą dieną būriuojantis tokią gausybę žmonių. Birželio 13 d. čia vyko evangeliška Lietuvos giesmių šventė, surengta minint Kelmės bažnyčios fundacijos 400 metų jubiliejų. Koordinuojami Kelmės ev. liuteronų parapijos tarybos pirmininko Donato Zavadskio, kelmiškiai nuo pat ryto buvo pasirengę svetingai pasitikti iš visos Lietuvos susirinkusius Giesmių šventės dalyvius bei svečius.

Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandrauga, šventę organizuojanti kasmet vis kitoje parapijoje, šiais metais mini dvidešimtmečio sukaktį. Ganėtinai ilgai manyta, kad pirmoji evangeliška Giesmių šventė Lietuvoje surengta 1935 m., taigi šiemet būtų laukęs ir dar vienas – Giesmių švenčių 80-čio jubiliejus. Vis dėlto neseniai paaiškėjo, kad ištakos truputėlį ankstesnės – 1933 m. birželio 25 d. Tąkart Biržų ev. reformatų bažnyčioje giedojo penkių parapijų chorai: Biržų ev. liuteronų ir Biržų, Kelmės, Nemunėlio Radviliškio bei Papilio ev. reformatų. Chorai klausytojus džiugino tiek atskirai parengtomis, tiek bendromis jungtinio choro giesmėmis, skambėjo ir smuiko bei korneto muzikos garsai. Šią pirmąją šventę surengė „Radvilos“ draugija, aprašė ev. reformatų laikraštis „Sėjėjas“ (1933 08 06, Nr.16).

Į Kelmę Giesmių šventė atkeliavo pirmą kartą. Kelmės ev. liuteronų bažnyčia – vienas seniausių išlikusių Kelmės pastatų. Bažnyčia pastatyta Gruževskių šeimos pastangomis. 350 metų Kelmės dvarą ir žemes valdžiusi Gruževskių giminė buvo aktyvi Reformacijos šalininkė. 1591 m. Jonas Gruževskis įsigijo Kelmės dvarą ir savo valdose įsteigė evangelišką parapiją bei mokyklą. Gruževskių laikais Kelmė tapo reikšmingu dvasinės kultūros centru, dvare buvo sutelkta nemaža kultūrinių vertybių: numizmatikos, medalių ir įvairių pažymėjimo ženklų rinkinių, 5000 knygų biblioteka. Vieną labai retą Londone spausdintą Chilinskio verstą lietuvišką Bibliją 1805 m. Gruževskiai padovanojo Vilniaus universitetui. Dvare buvo saugomi ir įvairūs Lietuvos Reformacijos dokumentai bei Žemaitijos ev. reformatų ir ev. liuteronų bažnyčių istoriniai archyvai. Mūrinė bažnyčia, išlikusi iki šių dienų, pasak Motiejaus Valančiaus, – pastatyta 1622 m. Jurgio Gruževskio lėšomis. Menotyrininkai teigia, jog tai vienas gražiausių Lietuvoje išlikusių mišraus gotikos ir renesanso stiliaus pastatų: gotikiniai langai, viduje išlikę gotikiniai kryžminiai skliautai. Po altoriumi įrengta kripta. Virš presbiteriją atskiriančios arkos įmūrytas bajorų Gruževskių herbas. Varpinės bokšte laiką miestui rodo laikrodis.

Bažnyčios pastatu nuo seno naudojosi dvi parapijos – ev. reformatų ir ev. liuteronų (pastaroji įkurta 1640 m.). Abi parapijas dažniausiai aptarnaudavo tas pats ev. reformatų kunigas. Taip buvo ir tarpukariu. Išeivijos lietuvių ev. reformatų žurnalo „Mūsų sparnai“ redaktorius Mykolas Zablockas (1912–2000) rašė: „Kelmės ev. reformatų parapijos narių tarpe, be lietuvių, atsiradus ir kitų tautybių parapijiečiams, prie reformatų prisidėjo ir liuteronai, kuriuos ilgą laiką aptarnavo reformatų kunigai. Pamaldos buvo laikomos lietuvių ir vokiečių kalbomis, o retkarčiais – Gruževskių dinastijos palikuonims – lenkų kalba. Kelmės ev. reformatų parapija tapo mišri ne vien tautybių, bet ir tikybų atžvilgiu. Ilgametis jos klebonas kun. prof. dr. Konstantinas Kurnatauskas (1878–1966), kuris apie 40 metų prieš II pasaulinį karą Kelmės parapiją aptarnavo, laikė pamaldas ne tik trimis kalbomis, bet, būdamas ekumeninio bendradarbiavimo šalininkas, bažnyčioje už Dievo stalo pastatė altorių liuteronams, o Šventą Vakarienę dalino abejuose pavidaluose: reformatams duoną, liuteronams – ostiją. Tai unikali ekumenizmo idėja: vienas Dievas, viena Evangelija, vienas kunigas ir viena bažnyčia (pastatas), nepaaukojant savo tikėjimo principų...“

Po karo bažnyčia buvo uždaryta ir nuniokota, joje įrengtas baldų sandėlis, parduotuvė. Atsikūrė parapija, prasidėjus Atgimimui. 1990 05 25 Kelmės kultūros namuose laikytos pirmosios pamaldos. Kelmės rajono savivaldybės sprendimu ev. liuteronų parapijai bažnyčia perduota 1994 m. Pirmosios pamaldos joje laikytos 1995 02 19, o jau netrukus – 1995 07 30 – bažnyčia iškilmingai pašventinta. Restauruojant pastatą, didelės paramos sulaukta iš Vokietijos Lipės krašto bažnyčios Blombergo bendruomenės.

Gražią birželio šeštadienio pavakarę, pasistiprinę pietumis ir parepetavę, choristai rinkosi Kelmės centre Laisvės gynėjų aikštėje priešais meno mokyklą. Iš čia apie 15.45 val., giedodama Reformacijos himną, pritariant pučiamųjų ansambliui, bažnyčios link pajudėjo šventinė eisena, vedama LELB vyskupo Mindaugo Sabučio, Kelmės parapijos klebono Romo Pukio, kunigų Liudviko Fetingio, Juozo Mišeikio, Karolio Skausmenio ir ev. reformatų kunigo Raimondo Stankevičiaus. Kiek vėliau prie šventės dalyvių prisijungs ir kun. Mindaugas Kairys.

Įžengus į bažnyčią, po bendros giesmės šventę Dievo žodžio apmąstymu ir malda pradėjo vysk. M. Sabutis, kun. R. Pukys ir kun. L. Fetingis. Susirinkusiuosius pasveikino Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis ir savivaldybės vardu už Kelmės ev. liuteronų parapijos atgaivinimą ir bažnyčios atnaujinimą įteikė padėką buvusiam ilgamečiui parapijos tarybos pirmininkui Helmutui Efromui.

Tolesnei šventės programai vadovavo LEBMS valdybos pirmininkė Laura Matuzaitė-Kairienė, ji pristatė kiekvieną šventėje dalyvaujantį kolektyvą ir visus bažnyčioje skambančius kūrinius.

Šių metų šventėje giedojo Vilniaus ev. liuteronų parapijos choras (vad. Asta Saldukienė), ansamblis „Adoremus“ (vad. Renata Moraitė ), jungtinis Klaipėdos ev. liuteronų parapijos ir Klaipėdos vokiečių bendrijos choras (vad. Inga Pakalniškienė) , Tauragės ev. liuteronų Martyno Mažvydo bažnyčios choras (vad. Tatjana Kalvanienė), jungtinis Šilutės ir Pagėgių ev. liuteronų parapijų choras (vad. Evelina Norkienė ir Valteris Matulis), jungtinis Vilniaus ev. reformatų „Giesmės“ ir Vilniaus r. „Pagirių dainorių“ choras (vad. Janina Pamarnackienė) bei R. katalikų Kelmės Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios Sumos choras (vad. Albina Kalvaitienė). Itin šiltai sutiktas Šilutėje gyvenančio kelmiškio Gražvydo Railos vadovaujamas Šilutės pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario Brass“.

Daugelį choristų bei klausytojų labiausiai džiugino senosios tradicinės evangeliškos giesmės, turinčios didelę išliekamąją vertę ir suteikiančios šventei ypatingo savitumo. Itin prasmingai ir subtiliai giesmę „Jei Dievo ramybės man siela pilna“ atliko Tauragės ev. liuteronų parapijos choras, šią giesmę dedikavęs neseniai Amžinybėn išėjusiai LRT televizijos laidos evangelikams „Kelias“ režisierei Inai Drąsutienei. Giesmę giedant, visi klausytojai atsistojo, pagerbdami mirusiąją.

Žinoma, labai drąsu saviveiklos kolektyvams imtis sudėtingų, net ir profesionaliems chorams sunkiai įveikiamų giesmių, tačiau Šilutės ir Pagėgių jungtinis choras gan puikiai susitvarkė su viena žinomiausių lietuviškų protestantiškų giesmių kūrėjo, ev. reformatų kompozitoriaus Vlado Jakubėno giesme „Tyloj tu švenčiamasis“. Labai šiltai ir rūpestingai šis kolektyvas atliko valų kompozitoriaus Williamo Oweno giesmę „Kur praleisi amžinybę“ (1890 m).

Įsimintina ir gražu buvo klausytis trijų Vilniaus kolektyvų jungtinės giesmės „Laudate Dominum omnes gentes“. Vilniaus ev. liuteronų parapijos choras giedojo kartu su Vilniaus ev. reformatų choru „Giesmė“ ir „Pagirių dainoriais“. Į šių kolektyvų programą įsiliejo fleitininkė Odeta Pocevičiūtė, solistė Danielė Tarandaitė, koncertmeisterė Jurgita Umaraitė. Vilniaus kolektyvus labai puošė visapusiškumas kalbų atžvilgiu, liuteronai giedojo ir vokiškai, ir angliškai, o reformatai atliko ir vieną seniausių bei gražiausių protestantiškų lietuviškų giesmių „Kur tiktai aš vaikštinėju“ (lietuvių l. giesmė, harm. Mikelio Genio), kurios atlikimo variantą pritaikė J. Pamarnackienė. Šiai giesmei ypač gražiai tiko kanklių akompanimentas, skambinamas Rasos Mockūnienės.

J. Pamarnackienės diriguojamas ir labai emocionaliai suskambėjęs tradicinis gospelas „King Jesus“, sukėlė didžiules klausytojų ovacijas, o tai dar kartą įrodo, kaip mielai į mūsų bažnyčias skverbiasi sakro-pop žanro giesmės. Šiuo klausimu šventės organizatoriai turi vieningą nuomonę, kad sakro-pop, gospel, spriričiueliai ir kiti šiuolaikiški kūriniai bažnyčiose turi būti giedami, tačiau senoji ir savitoji mūsų protestantiškoji giesmė taip pat turi būti išsaugota, o Giesmių švenčių vienas iš didžiausių tikslų ir yra jas perduoti ateities kartoms. Džiugu, kad choruose gieda įvairaus amžiaus parapijiečiai.

Išskirtinis buvo ir jaunatviškas ansamblio „Adoremus“, kurį drąsiai galima priskirti profesionaliems chorams, dviejų dalių pasirodymas. Pirmoje girdėjome dvi labai rimto turinio giesmes – Davido Hamiltono Simeono „Nunc Dimittis“ bei Alberto de Klerko giesmę „Pater noster“, o antrojoje – sakro-pop žanro dvi kompozitoriaus Karlo Jenkinso giesmes „Laudamus Te“ ir „Healing Light“ bei spiričiuelą „I’m gonna sing“.

Šventę itin papuošė ir sielas aukštyn pakylėjo Šilutės pučiamųjų ansamblis „Pamario Brass“ (vad. G. Raila). Ansamblis tikrai profesionaliai ir skambiai atliko visiems labai gerai žinomus klasikinės muzikos šedevrus, tokius kaip ,,Hornpipe“ (tai dalis iš pačios žymiausios Georgo Friedricho Hendelio orkestrinės siuitos „Muzika ant vandens“) arba lietuvių klasiko Stasio Šimkaus ,,Kur bakūžė samanota“.

Puikiai ir pakiliai skambėjo tradiciškai kiekvieną šventę jungtinio choro giedama Liudviko van Bethoveno (1770–1827) giesmė „Padangės giria Aukščiausio galybę“ ir kantatina „Viešpatį liaupsink“ (T.: Joachim Neander, 1680; M.: Stralsund 1665; Halle, 1741; Harm.: Helmut Walcha (1907–1991)) chorui ir pučiamiesiems instrumentams: ragui, 2 trimitams, 2 trombonams. Jungtiniam Giesmių šventės chorui akompanavo Šilutės „Pamario Brass“, vargonininkė R. Moraitė, dirigavo šventės meno vadovė L. Matuzaitė-Kairienė.

Manoma, kad melodiją, kurią Joachimas Neanderis parinko giesmės „Viešpatį liaupsink“ žodžiams, jis buvo girdėjęs Potsdame, kur kariuomenės įgulos bažnyčios bokšte kas valandą ji buvo skambinama varpais. Iškilmingu, ryžtingą žingsniavimą primenančiu charakteriu ji tikrai tinka tikėjimo raginimui padėkai Dievui išreikšti.

Tokie kūriniai mūsų bažnytiniams chorams būna nemenkas iššūkis, juk ne kiekvienas choras turi galimybę atlikti stambios formos kūrinius su orkestru. O pasak šventės organizatorės L. Matuzaitės-Kairienės, tai yra didžiulė siekiamybė – kuo daugiau naujų ir didingų protestantiškos muzikos stambios formos kūrinių parengti ir kartu visiems chorams tinkamai pagiedoti bent kartą metuose per Giesmių šventę.

2015-ųjų šventė baigta po Viešpaties maldos ir vyskupo aaroniškojo palaiminimo tradiciškai pagiedojus airių senovinį „Palaimos linkėjimą“. Prieš visiems drauge susiėmus už rankų sugiedant „Taigi imk mano ranką“, šventės vedėja L. Matuzaitė-Kairienė ir Kelmės parapijos tarybos pirmininkas D. Zavadskis visų kolektyvų vadovams ir Kelmės r. merui įteikė unikalias atminimo dovanėles, o parapijos kunigas R. Pukys padėkojo susirinkusiesiems ir pakvietė visus pabendrauti prie lauke padengto vaišių stalo. Kad visa šventės programa vyktų sklandžiai, geranoriškai talkino Kelmės kultūros centras. Šventę filmavo TV laidos „Kelias“ kūrybinė grupė.

Ir daugumai choristų išvykus, šventė Kelmėje dar nesibaigė: vėlai vakare Kelmės kultūros centras ir Kelmės Mažasis teatras surengė vaizdo ir garso projekciją „Kelmė senose fotografijose ir melodijose“. Stebėdami ant balto ev. liuteronų bažnyčios fasado slenkančias istorines Kelmės nuotraukas, miestelėnai klausėsi šalia bažnyčios įrengtoje scenoje įsitaisiusių Kelmės kultūros centro folkloro ansamblio „Taduja“ (vad. Osvaldas Gerbenis), Kelmės kultūros centro muzikavimo grupės „Intriga“ (vad. Angelė Jovaišaitė) dainų ir Kelmės meno mokyklos pučiamųjų orkestro (vad. Vladislovas Miklovas) melodijų.

Laura Matuzaitė-Kairienė, Kęstutis Pulokas, Rita Ščiglinskienė

Nuotraukos Kęstučio Puloko

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2015 Nr.6