Diakonija

„Reformacija ir vienas pasaulis“ - tarptautinis Bažnyčios partnerių susitikimas

Johannes Kunze ir kun. Virginijus Kelertas

2016 Biželio mėn. 30 d.

Birželio 9–14 d. Maisene (Vokietija) Evangeliškoje Maiseno Akademijoje vyko tarptautinis Bažnyčios partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo svečiai iš septyniolikos valstybių, keturių žemynų. Tai pirmasis tokio masto renginys, surinkęs krikščionis iš Vokietijos, Čekijos, Bulgarijos, Lenkijos, Rusijos, Danijos, Lietuvos, Latvijos, Olandijos, Tanzanijos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos, Šiaurės Amerikos, Švedijos, Kubos, Kaliningrado srities ir Papua Naujosios Gvinėjos. Su Saksonijos evangelikų liuteronų bažnyčia visus juos sieja ilgametė bendrystė, paženklinta bendru tikėjimu ir meilės artimui darbais. Pagrindinė šio susitikimo tema – „Reformacija ir vienas pasaulis“. Šiame susitikime, pristatydami atliktus darbus, dalyvavo ir Šakių bei Sudargo evangelikų liuteronų parapijų kunigas Virginijus Kelertas, Šakių parapijos tarybos pirmininkė Daiva Kalinauskaitė bei mūsų partneris Briunloje (Brünlos, Vokietija) Johannes Kunze, kartu su mumis gyvenimo keliu einantis jau 20 metų.

Tai buvo šešios labai intensyvios, labai darbingos, labai įspūdingos ir labai nuoširdžios dienos. Su ryto, vidurdienio ir vakaro malda, darbu grupėse, aktyviomis diskusijomis ir įdomiais pranešimais. Iš viso buvo pristatytos 26 partnerystės: įvairūs socialiniai projektai, bendros pamaldos, renginiai, vaikų stovyklos, konferencijos, finansinė pagalba ir pan. Kiekviena bendruomenė ilgus metus draugavo su atskiromis parapijomis Saksonijos bažnyčioje, o šio susitikimo dėka susipažino ir vieni su kitais. Ne tik pasidalijo patirtimi, bet rado ir naujų bendrų idėjų ateičiai. Galima drąsiai sakyti, kad visi pasijutome vienu pasauliu. Ir ne tik tada, kai vieną popietę užklupus smarkiam lietui visi apsirengėme vienodais neperšlampamais oranžiniais rūbais ir subėgę po stogu toliau jaukiai giedojome koplytėlėje, susėdę ant grindų, bet viso susitikimo metu. Man labai patiko superintendento Kennedy Kisanga (Tanzanija) prisiminimas, kaip kartą jam teko dalyvauti konferencijoje „Trečiojo pasaulio šalys“: „O čia, – džiaugėsi jis. – Vienas pasaulis!“.

Susitikimo dalyviai pasidalijo ne tik džiaugsmais, bet ir rūpesčiais. Vyskupė Ann Svennungsen (Minesota, JAV) išsakė susirūpinimą, kad dauguma bažnyčių pastaruoju metu nyksta, o tikinčiųjų paklausus apie lūkesčius bei planus parapijoje po penkerių metų, dažnas tiesiog tikisi, kad galės būti palaidotas dalyvaujant bažnyčiai. „Tačiau Dievas vis dar gyvas ir mus kviečia, – kalbėjo ji. – Mes visi esame pašaukti dalytis Gerąja Naujiena, o ne vien puoselėti lūkesčius dėl savo laidotuvių.“

Dekanė Elena Bondarenko (Maskva, Rusija) bažnyčią ir jos narius Rusijoje palygino su aklaisiais – skendinčiais tamsoje, jaučiančiais tam tikrų apribojimų. Tačiau jie taip pat yra pašaukti nešti tikėjimą. „Kai meldžiamės, – sakė ji, – atrodo, kad daug ko prašome. Tačiau susitelkę suprantame, kad iš tikrųjų mums nereikia daug. Mums reikia ne daugiau, bet giliau – Dievo mūsų gyvenime, prasmės, kelrodžio mūsų tamsoje, kad nepasiklystume.“ Rusijoje liuteronų ir katalikų bažnyčioms neleidžiama augti, socialinę veiklą praktiškai gali vykdyti tik ortodoksų bažnyčia. Tik Kaliningrado srityje yra liuteronų bažnyčios įsteigti senelių namai. Tai vienintelė liuteronų diakonijos institucija Rusijoje!

Čekijoje apie 80 proc. gyventojų savęs neidentifikuoja su jokia bažnyčia – tai didžiausia nekrikščioniška šalis Europoje. Kitose Europos valstybėse situacija taip pat nėra labai džiuginanti. Prof. dr. Elisabeth Parmentier (Šveicarija) pasidžiaugė paskutinio šimtmečio ekumenine kryptimi, tarpreliginiu dialogu, tačiau pažymėjo, kad daug jaunimo nebežino, kas yra krikščionybė, pvz., Prancūzijoje paklausus, kas yra Kalvinas, atsakymas būna – kvepalai. Daugėja žmonių, prieštaraujančių bažnyčiai. Migrantų bažnyčios atsineša savo kultūrą, kartais – konkurenciją, nenorą būti partneriais. Konfliktai dėl įvairių sprendimų priėmimo (tos pačios lyties santuokų, eutanazijos ir kt.) auga ir pačios bažnyčios viduje. „Bažnyčia tampa interesų susitikimo vieta (vieni domisi menu, kiti – kultūra, dar kiti – liturgija), bet nebe vieta būti vieniems su kitais,“ – atkreipė dėmesį ji.

Kalbėdamas apie Reformaciją ir teisingumą, dr. David Rajendran (Madurajus, Indija) dalijosi mintimis apie augantį fundamentalizmą visose religijose bei reformų poreikį. Diskusijų metu iškilo klausimas apie bažnyčios vaidmenį gyvenime. Kokios atsakomybės mes turime imtis norėdami pasiekti žmones, ar reikia dalyvauti politikoje, siekiant daryti įtaką. „Tačiau bažnyčia negali susitapatinti su pasauliu, su politika, – priminė dr. D. Rajendran. – Mes turime skelbti Evangeliją ir taip keisti pasaulį.“

Nepaisant didelių materialinių sunkumų (skurdo, bado, menkos medicinos pagalbos bei galimybės įgyti išsilavinimą), visai kitokia padėtis Tanzanijoje (Afrika). Evangelikų liuteronų bažnyčia joje švenčia 150 metų. Tai labai jauna, bet sparčiausiai auganti bažnyčia. „Nes, – kaip sakė vyskupas dr. Alex Malasusa (Tanzanija), – mes į tikėjimą ir į bažnyčią žiūrime labai rimtai.“ Jis pasidžiaugė, kad Tanzanijos liuteronai gali skaityti į savo kalbą išverstą Bibliją, deja, bet Romos katalikų bažnyčioje ir dabar Biblija tebesuprantama tik kunigams. Tiesa, daug yra ir „stebukladarių bažnyčių“, žadančių greitą pasikeitimą ir visokią gerovę. Tačiau pamažu žmonės pradeda atpažinti, kur yra tikroji dvasia ir pastaruoju metu šios bažnyčios ima nykti. Vyskupas gyrė bažnyčią Europoje dėl vykdomos socialinės veiklos, tačiau priminė, kad reikia neužmiršti ir Evangelijos skelbimo. Jo šalyje evangelizacija yra pagrindas. Septyni milijonai tikinčiųjų kiekvieną sekmadienį ateina į bažnyčią, nes jiems tai labai svarbu. Dievas šlovinamas visur: vaikų darželiuose, mokyklose, ligoninėse. Vysk. dr. A. Malasusa papasakojo, kaip kartą su vienu anglu važiavo traukiniu (Anglija buvo pirma jo aplankyta šalis Europoje). Kelionės metu vyskupas pradėjo kalbėti apie tikėjimą. Išlipant iš traukinio, anglas jam patarė: „Nekalbėk apie tikėjimą. Taip nėra priimta. Čia kita kultūra. Tai asmeninis, privatus dalykas.“ – „Tačiau Tanzanijoje tai nėra privatu – teigė vyskupas. – Tai Geroji Žinia! Ir mes kviečiami ją skelbti“.

Pasaulio Liuteronų Sąjungos generalinis sekretorius kun. dr. Martin Junge perskaitė pranešimą „Reformacija ir mūsų atsakomybė viename bendrame Pasaulyje“, jį pagrįsdamas PLS iškeltomis tezėmis: „Žmonės – už pinigus neįgyjama“, „Kūrinija – už pinigus neįgyjama“, „Išganymas – už pinigus neįgyjama“. Savo pranešime kun. dr. M. Junge paminėjo ir Lietuvos ev. liuteronų bažnyčią, padėkodamas už keturiasdešimties krikščionių iš Sirijos išgelbėjimą.

Būta daug įdomių pranešimų, prasmingų pamąstymų. Gilių pokalbių, užsimezgusių šiltų draugysčių. Skirtingų kultūrų, tačiau vieno tikėjimo. Paskatos nesustoti. Ir kai visi (apie 80 žmonių) sustodavome maldai „Tėve mūsų“, ji skambėdavo įvairiomis kalbomis, tačiau dvasia buvo viena. Vienybė ir stiprybė. Vienas pasaulis. Tokiomis akimirkomis dar aiškiau suvokėme, kad mes turime eiti. Eiti ir duoti vaisių. „Ne jūs mane išsirinkote, o aš jus išsirinkau...“(Jn 15,16).

 

Daiva Kalinauskaitė

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.6

 

NUOTRAUKOSE:

 

Iš kairės: kun. Virginijus Kelertas, PLS gen. sekretorius kun. dr. Martin Junge, Vyriausiasis bažnyčios tarėjas kun. Friedemann Oehme

 

20 metų partnerystės ir jos vaisių pristatymas: Johannes Kunze ir kun. Virginijus Kelertas

 

Grupelė susitikimo dalyvių su Saksonijos vyskupu dr. Carstenu Rentzingu (viduryje)

 

Maiseno susitikimo dalyviai