Ekumenija

Maldos pusryčiai vėl vienijo klaipėdiečius bendrystei

2018 Gegužės mėn. 01 d.

Jau septintus metus Klaipėdoje neblėsta graži miesto bendruomenės maldos pusryčių tradicija, kaskart prie bendro stalo suvienijanti skirtingų konfesijų aukšto rango dvasininkus, verslo, politikos, jėgos ir teisėsaugos struktūrų, švietimo atstovus.

Ar „Valstybė – tai aš?“

Šįkart per 120-ies garbių svečių, praėjusį šeštadienį susirinkusių į erdvią „Ibis Styles hotel Klaipėda“ viešbučio salę, mintys ir įžvalgos krypo į savo kaip asmens bei piliečio vietos valstybėje apmąstymą. Renginio metu taip pat buvo meldžiamasi už šalį, jos žmones ir valdžias, skambėjo gyvai atliekamos giesmės.

Anot organizatorių, šiųmečių maldos pusryčių temą „Valstybė ir aš“ paskatino Lietuvos šimtmečio minėjimo metai.

Pasak renginio globėjo uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko, šiais, išskirtiniais mūsų šaliai metais netrūksta pompastiškų kalbų bei renginių, skirtų garbingai sukakčiai, bet ar nepraleidome progos kiekvienas paklausti savęs – kas man yra Lietuvos valstybė ir kas aš jai?

V. Grubliauskas prisiminė istorijon įsirėžusius legendinio Prancūzijos karaliaus Saulės Liudviko XIV žodžius „Valstybė – tai aš“. Jis pastebėjo, kad ne vieną šimtmetį šis posakis buvęs begalinio savęs susireikšminimo, pasipūtimo bei kitų nuvertinimo „moto“. Tačiau šiandien į šiuos žodžius sudedamas visiškai kitoks turinys, o garbūs valstybės vyrai ir moterys netgi skatina savąjį santykį su valstybe vertinti būtent taip: „Valstybė – tai ir aš“.

Anot mero, karaliaus Saulės žodžiai įgauna kitokią prasmę, jei šiek tiek perfrazavę legendinį J. F. Kenedžio posakį vietoje klausimo „Ką dar valstybė gali duoti man“, klausiame: „Ką dar savo valstybei galiu duoti aš“?

„Jei valstybė – tai aš, kuris pasiruošęs padaryti viską, ką galiu, jos labui ne tik žodžiais, bet svarbiausia darbais, tuomet aš nebijau būti ta simboline „valstybe“ savo darbo vietoje, šeimoje, kasdieniame gyvenime“, – teigė V. Grubliauskas.

Apie valstybės kūrimą Biblijoje

Mintimis, ką vieną pagrindinių valstybės kūrimo ir egzistavimo dėmenų – įstatymą kalba Biblija, pasidalijo Lietuvos Biblijos draugijos valdybos narė, Naujojo Testamento vertėja doc. dr. Ingrida Gudauskienė. Savo pranešime „Valstybės kūrimas Biblijoje: ribos ir begalybė“ ji pažymėjo, kad krikščionių šventraštyje įstatymas suvokiamas kaip ištartas Dievo žodis. Jis visuomet veda į santykį su kitu ir nukelia į etikos plotmę: kaip būti su kitu? Įstatymas brėžia ribas, ties kuriomis stoja asmens laisvė. Anot pranešėjos, Biblijoje randamas dekalogas (dešimt Dievo įsakymų) yra žmogaus būvį ribojantys žodžiai. Tačiau tos ribos brėžiamos dėl kito asmens: ką turiu daryti ir nedaryti dėl kito žmogaus gėrio? Įstatymas tarsi įspėjo: atsargiai, prieš tave kitas žmogus, tu nesi vienas pats sau, bet esi dėl kitų. O ką gi dekalogas šiandien reiškia mums, kaip valstybei? I. Gudauskaitės manymu, jis ir dabar gali būti puikiausias pamatas, nes valstybės egzistavimą palaiko tik gyvas, sveikas sociumas, kuris atsigręžęs į kitą „tu“, prielankus kitam. Tokiame santykyje „aš“ nenaikina „tu“, nes yra suvokimas, kad sunaikinus „tu“ žūsta ir „aš“.

Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kuratorius, Evangelinio Biblijos instituto dėstytojas Holger Lahayne teigė esąs sužavėtas, kaip valstybių gyvenimą istorijos tėkmėje keitė krikščioniškoji laisvės idėja, kuri, jo manymu, ir šiandien gali būti geriausia valstybę vienijančia idėja. Biblijos požiūriu, kiekviena valdžia yra pavaldi Dievui ir jai duota ribota kompetencija, o jos užduotis – sukurti ir saugoti erdvę laisvam žmonių sugyvenimui. H. Lahayne svarstė, kad tam tikrais istorijos tarpsniais valstybės valdymo organus – valdžias galima buvo vadinti veikiau asmens laisvės priešininkėmis, nei garantais. Kadaise teiginys, jog karalius turi paklusti įstatymui, būtų mažų mažiausiai išprovokavęs nuostabą – juk pats karalius ir yra įstatymas! Tačiau krikščioniškoji laisvės samprata padarė galą karalių susidievinimui, jos dėka vergai, baudžiauninkai tapo piliečiais.

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, visus pakvietęs baigiamajai maldai, ragino susirinkusiuosius stabdyti savyje taip plačiai paplitusį gyvuliškąjį požiūrį, kad baimė – tai aukščiausia pagarbos išraiška, bet kasdieniuose pasirinkimuose verčiau sekti Kristaus parodytu aukščiausiu meilės pavyzdžiu – atiduoti save dėl kito.

Sėjamos reikšmingos sėklos

Besiskirstant svečiams maldos pusryčių organizacinės komandos narys Miesto bažnyčios vyresnysis pastorius Saulius Karosas prasitarė tikįs, jog šio neformalaus bendravimo, maldų metu sėjamos reikšmingos sėklos, kad į bendruomenes ateitų pagarba vienas kitam, vienybė.

„Man šis renginys – mini Lietuva. Visuomenės audiniui stiprinti labai svarbu, jog skirtingų sričių žmonės, kurie darbuojasi Lietuvai, turėtų ryšį vieni su kitais, kad visų akys kryptų dievop. Tikrai matau bendrystę, paprastumą. Bendraudami, artimiau pažindami vienas kitą išgyjame nuo daugybės baimių, atsiranda galimybės kartu sukurti kažką gražaus be lėšų. Mums svarbu, kad dvasinis dėmuo, ryšys su Dievu keliautų į tas organizacijas, kurių atstovai čia susirenka. Ir žinau, kad čia išgirstos mintys keliauja toliau, kai kuriose organizacijose vėliau net klausomasi pranešimų įrašų“, - pasidžiaugė S. Karosas.

Renginyje dalyvavęs uostamiesčio verslininkas Rimantas Cibauskas neslėpė manąs, kad toks dvasinis renginys būtinas kiekvienam verslininkui.

„Verslininkas yra veiksmo žmogus, ir labai svarbu, kad keliai, kuriuos aš ar kiti verslininkai renkasi, būtų pamatuoti, teisingi. Reikia suprasti, kad dalimi savęs, savo sėkmės ar to, ką gali pasiekti, turėtum pasidalinti su kitais. Šis renginys ir įkūnija tokią bendrystę“, – kalbėjo R. Cibauskas, pernai taip sužavėtas maldos pusryčių dvasia ir pranešimais, kad šiemet tapo vienu iš renginio rėmėjų.

Organizacinė komanda

Klaipėdos miesto bendruomenės maldos pusryčius kasmet rengia ta pati vieninga komanda – miesto meras Vytautas Grubliauskas, Telšių vyskupo generalinis vikaras ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas kunigas Vilius Viktoravičius, Miesto bažnyčios vyresnysis pastorius Saulius Karosas, Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos klebonas kunigas Reincholdas Moras, bendrovės „Sabelija“ generalinis direktorius Tadas Šatkauskas, Nesavanaudiškos lyderystės instituto direktorė Dalia Bytautienė, Klaipėdos įgulos ir Karinių jūrų pajėgų karo kapelionas diakonas Nerijus Čapas.

Organizatoriai dėkojo gausiam būriui ištikimų rėmėjų ir savanorių, kurių dėka šis renginys įsišaknijo miesto bendruomenės gyvenime.

 

Laima Švedaitė

 

Bernardinai.lt