Kelionės, vizitai

Evangeliškos Bažnyčios dienos Hamburge

2013 Biželio mėn. 05 d.

Kas antrus metus Vokietijoje rengiamose evangeliškose Bažnyčios dienose susirenka šimtai tūkstančių tikinčiųjų iš visos Vokietijos bei kitų kraštų. Šventiniuose renginiuose jau daugelį metų tradiciškai dalyvauja ir Lietuvos atstovai. Šiemet Bažnyčios dienos vyko Hamburge gegužės 1-5 d.

Balandžio 29-osios rytą kartu su vyskupu Mindaugu, prisikrovę automobilį reklaminės stendų medžiagos (tai pirmas „Kirchentagas“, kai mes, Vilniaus parapijiečio Dariaus Abromaičio pastangų, darbo ir širdies dėka, turėjome parodų stendų atributiką, kurią negėda parodyti bet kurioje parodoje. Net vokiečiai praeidami pro šalį stebėjosi netikėdami, kad Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia turi taip puikiai apipavidalintą stendą. Ruošiant jo medžiagą, labai prisidėjo vyskupas, stendo finansavimu pasirūpino LELB diakonijos vadovas kun. M. Kairys. R. Šulskienė pradėjo pasiruošimo darbus Bažnyčios dienoms jau nuo sausio mėn.: rūpinosi Bažnyčios dienose dirbsiančios Lietuvos atstovų komandos kelionės finansavimu, – buvo parengti keli projektai Vokietijos Šiaurės Bažnyčiai, – apgyvendinimu, taip pat buvo suruoštos ir dovanėlės partneriams), pajudėjome link Kretingos. Čia persikrovėme daiktus į Jaunimo centro vadovės Rūtos Šulskienės nemarų automobilį „Chrysler“, Palangoje paėmėme kunigą Joną Liorančą ir lygiai pusvalandį pavėlavę į kelto registraciją stebėdamiesi žiūrėjome į uždarytą uosto vartų užkardą. Bet noras keliauti buvo didelis, tad, apvažiavę užkardą tik Rūtai žinomais keliais, sėkmingai nusileidome geležiniais vingiais į dar nedegusio kelto žemutinį denį. Kelte sutikome kunigą Mindaugą Kairį, kuris šiais metais darbavosi Gustav Adolf Werk (Vokietijos evangeliškų bažnyčių organizacija, remianti evangeliškas organizacijas diasporoje) stende. O Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios stendu: jo vietos užsakymu, sutarčių pasirašymu ir kitais biurokratiniais reikalais rūpinosi kunigo Valdo Žielio įkurtos visuomeninės organizacijos Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai remti buhalterė Anne Marie Krink. Kelis pusdienius mums stende padėjo ir Anne Marie sūnus Nikolaus su drauge. Rodos, žmonių daug, tačiau darbo stende netrūko, poilsiauti neteko niekam. Bet kol kas mes dar kelte: ramia Baltijos jūra per 21 valandą pasiekėme Kylį, uostamiestį prie Baltijos jūros. O Hamburgas, išsidėstęs Elbės žiotyse, – jau prie Šiaurės jūros, bet nuo Kylio tik 90 km. Aš su kun. Valdu apsistojome pas kun. Ričardą Baliulį, kurio žmona – kun. Tamaros Kelerytės-Schmidt sesuo Elena. Nors gimusi pačioje karo pabaigoje Pomeranijoje, tėvų išauklėta lietuviška dvasia. Ričardas ir Elena užaugino keturis vaikus, visi puikiai kalba lietuviškai. Teko pavakaroti pas Rimą Baliulį, kurio žmona irgi lietuvė, kilusi iš Urugvajaus. Jie taip įpratę kalbėti keliomis kalbomis, kad pasijunti vienu metu keliose šalyse: vokiška kalba pratęsiama lietuviškai, o kitas sakinys jau gali lietis ispaniškai.

Gegužės pirmą dieną nuo pat ryto atvykome į Hamburgo parodų centrą (Hamburg Messe), kur mūsų stende jau stovėjo atvežti Rimo Baliulio parodai pagaminti baldai. Sujungę juos su savo ekspozicijos medžiaga, per porą valandų parengėme stendą parodai.

Drauge su mumis mūsų stende savo bažnyčios veiklą reprezentavo ir Baltarusijos savarankiškosios ev. liuteronų bažnyčios atstovai Yauhen Abakumau ir Dzianis Kurlianchyck.

Bažnyčios dienų atidarymą mes stebėjome per televiziją. Tai daug žmonių sutraukiančios pamaldos, kuriose be įvairių krikščioniškų bažnyčių atstovų sveikinimo kalbų (ypač mums visiems įstrigo Hamburgo katalikų vyskupo kalba – nuoširdi, tiksli teologiškai ir krikščioniškai pamokanti. Tai kalba žmogaus, kuris nebijo išsakyti aiškią krikščionišką poziciją dabartinėje visuomenėje. Didelė dalis Vokietijos evangelikų bažnyčios vadovų galėtų iš jo pasimokyti), sveikinimo žodį tarė ir Vokietijos prezidentas Joachimas Gaukas, žinomas publicistas, buvęs Rytų Vokietijos disidentas, ev. liuteronų kunigas.

Bažnyčios dienos – tai ne tik bažnyčių, parapijų, bažnytinių ir su bažnyčia susijusių organizacijų bei judėjimų pristatymas ir prisistatymas Tai ir teologinės diskusijos, pokalbiai didžiulėse kelis tūkstančius žmonių talpinančiose salėse ir visiškai mažose auditorijose. Visas Hamburgas norom nenorom turi pasinerti į Bažnyčios dienas: tai koncertai miesto aikštėse, parkuose, specialūs įvairius renginius sujungiantys autobusų maršrutai, pamaldos atvirose erdvėse.

Darbas mūsų bažnyčios stende (mūsų salė buvo pavadinta „Galimybių mugė“) prasidėdavo pusę dešimtos ryto ir tęsdavosi iki 19 val. Žmonės kreipdavosi įvairiausiais klausimais: vieniems rūpėjo sužinoti kur yra Lietuva, – stebėdavosi, kad ji katalikiška, – tačiau didelė dalis interesantų ateidavo turėdami konkrečių klausimų, ieškodami parapijų ar asmenų kontaktų, norėdami užmegzti ryšius ar organizuoti pažintinę ar koncertinę kelionę. Mus aplankė ir buvusios Šiaurės Elbės, dabar jau Šiaurės Vokietijos, bažnyčios atstovai kun. Christa Hunzinger bei kun. Folkeris Tydemanas (Volker Thiedemann), Misūrio Sinodo atstovas Eurazijai kun. dr. Brent Smith, Vokietijos savarankiškosios evangelikų liuteronų bažnyčios atstovai bei daug kitų. Penktadienį mūsų bažnyčios stende svečiavosi ir lankytojus savo garsais džiugino kun. Liudviko Fetingio vadovaujamas „Berželio“ pučiamųjų choras bei Kretingos meno mokyklos pučiamųjų orkestras. Mūsų jaunimas dalyvavo kitoje Hamburgo vietoje įsikūrusios tarptautinės „Baltijos kavinės“ veikloje. Dėl intensyvaus užimtumo pats nebuvau iki kavinės nuvažiavęs.

Dar vienas svarbus Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios įvykis – sidabrinio tarnybinio kryžiaus įteikimas kun. Ričardui Baliuliui. Norėta tą kryžių iškilmingai įteikti pamaldose Hamburgo Klein Borstel rajone įsikūrusioje Marijos Magdalietės ev. liuteronų bažnyčioje, kuriose dalyvavo vyskupas Mindaugas Sabutis, kunigai Jonas Liorančas, Liudvikas Fetingis, Valdas Žielys ir Ričardas Baliulis. Tačiau parapijos kunigė griežtai atsisakė leisti įteikti kryžių per pamaldas. Vos gavome leidimą šiai ceremonijai parapijos namuose šventinės vakarienės metu. O tai buvo vienintelė vieta, kur galėjo susirinkti beveik visi Bažnyčios dienose dalyvavę lietuviai dvasininkai. Vyskupas M. Sabutis padėkojo kunigui Ričardui Baliuliui už ilgametį triūsą tarp lietuvių liuteronų Vokietijoje ir įteikė sidabrinį kryžių. Įteikimo ceremonijoje dalyvavo ir kunigo Ričardo žmona Elena.

Šeštadienį, gegužės 4 d., darbas parodų centre baigėsi. Ilgai šurmuliavęs renginys nutilo ir maždaug nuo 17 val. dalyviai pradėjo išrinkti savo stendus ir krautis daiktus. Sekmadienį laukė paskutinis renginys – uždarymo pamaldos miesto parke.

Kadangi esu dalyvavęs jau ne viename „Kirchentage“, drąsiai galiu tvirtinti, kad šis buvo vienas iš geriausiai organizuotų, nors programa buvo labai įtempta, puikiai dirbo visos organizatorių grandys.

Šiais metai iš Baltijos šalių Lietuva vienintelė turėjo savo stendą, nebuvo nei Latvijos, nei Estijos bažnyčių oficialių atstovų, atvyko tik keleto tų šalių vokiškų parapijų pasiuntiniai ir savoje programoje dalyvavęs jaunimas. Stendą parodų centre turėjo Rusijos ev. liuteronų bažnyčia (ELKRAS), Lenkijos bažnyčia, Slovakijos bažnyčia ir keletas kitų.

Girdėjau iš jaunimo, kad jiems renginys patiko ir jie jau planuoją kelionę į kitą „Kirchentagą“ Štutgarte po dvejų metų. Manau, kiekvienas, pabuvęs tokiame renginyje, užsidega noru dar ir dar kartą vykti. Nepaisant kai kurių aspektų, tai nuostabi šventė, leidžianti parodyti save ir pamatyti, kuo gyvena kitos liuteroniškos bažnyčios.

 

Gintaras Šiaudinis

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2013 Nr.4-5

 

Išsamiau apie Bažnyčios dienas skaitykite „Lietuvos evangelikų kelyje“