Kelionės, vizitai

Nepamirškime savo praeities

Prie Deltuvos ev. reformatų bažnyčios griuvėsių

2011 Spalio mėn. 18 d.

Jau apie dešimtį metų Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija kasmet surengia pažintinę išvyką „Kunigaikščių Radvilų keliais“. Svarbiausias jos tikslas – iš arčiau pažinti Lietuvos Reformacijos istoriją ir jos paveldą. Kartu su Reformacijos draugija šią išvyką organizuoja Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga ir biržiečių klubas „Krivulė“. Drauge keliauja įvairaus amžiaus, profesijų, taip pat ir skirtingų konfesijų žmonės: ev. reformatai, ev. liuteronai, R. katalikai ir kt. Iki šiol išvyka būdavo rengiama iš Vilniaus į Biržus, pakeliui užsukant į Dubingius, Vyžuoną, Svėdasus, Salas, Papilį ir kt. Šiemet nutarta liepos 16 d. aplankyti Kėdainius, vieną Lietuvos Reformacijos židinių. Drauge vyko istorikas doc. dr. Deimantas Karvelis, kuris išsamiai pasakojo apie lankomas vietas, atsakė į pačius įvairiausius bendrakeleivių klausimus.

Pakeliui į Kėdainius pirmiausia užsukome į Dubingius (Molėtų r.). Ant Asvejos ežero juosiamo piliakalnio yra išlikę XVI a. statytos Dubingių evangelikų reformatų bažnyčios, čia veikusios iki XVIII a., pamatai. Buvusios bažnyčios kriptoje 2009 m. rugsėjo 5 d. įvyko iškilmingas prieš kelerius metus archeologų aptiktų Radvilų palaikų perlaidojimas. Spėjama, kad čia ilsisi ir kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Rudojo palaikai. Dabar kasmet pirmąjį rugsėjo sekmadienį evangelikai reformatai iš visos Lietuvos susirenka į pamaldas po atviru dangumi buvusios Dubingių ev. reformatų bažnyčios vietoje. Panašiai ir Lietuvos evangelikai liuteronai bene penkiolika metų kasmet susirinkdavo pasimelsti Tolminkiemio ev. liuteronų bažnyčioje, deja, pastaroji tradicija prieš penkerius metus – tikėkimės, tik laikinai, – nutrūko... Šiuo metu Dubingių piliakalnyje vykdomi greta bažnyčios buvusios piliavietės pamatų konservavimo darbai. Kiek tolėliau ant to paties piliakalnio yra išlikę ir tarpukario Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos vasarnamio pamatai.

Antrasis išvykos taškas – daugeliui ekskursantų gerokai mažiau žinoma Deltuva (Ukmergės r.). Čia, nuošaliau nuo pagrindinių kelių, stūkso XVI a. evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai, Deltuvos ev. reformatų parapija veikė iki Pirmojo pasaulinio karo, o iki Antrojo pasaulinio karo bažnyčios pastatas buvo dar gana neblogos būklės. Žvelgiant į trupančias sienas, galima tik įsivaizduoti kadaise klestėjusios parapijos gyvenimą. Greta bažnyčios yra išlikę keli seni kapai.

Didžiąją išvykos dalį praleidome Kėdainiuose. Su miesto istorija išsamiai supažindino Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Aplankyta istorinė, XVI a. Reformacijos laikus menanti ir tuo pat metu labai moderni Šviesioji gimnazija, apžiūrėta Kėdainių krašto muziejaus ekspozicija, pasivaikščiota po unikalų senamiestį. Įpusėję ekskursiją, papietauti rinkomės istoriniame XVIII a. Kėdainių magistrato nario, Kėdainių miestui ir ev. reformatų bendruomenei daug nusipelniusio pirklio škoto Jokūbo Grėjaus (Jacob Gray) name įrengtame restorane. Po pietų aplankėme pačiame miesto centre stovinčią didingą evangelikų reformatų bažnyčią (1653 m.), kurioje įrengtoje Radvilų šeimos kriptoje sarkofaguose ilsisi 1995 m. perlaidoti keleto šios iškilios Lietuvos didikų giminės atstovų, tarp jų ir LDK didžiojo etmono Jonušo Radvilos, vieno iš Lietuvos ir Švedijos 1655 m. Unijos iniciatorių, palaikai. Sovietmečiu bažnyčia buvo uždaryta ir nuniokota. Šiandien Kėdainių ev. reformatų bendruomenė nėra gausi, pamaldos pastaruoju metu laikomos kartą per mėnesį.

Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia stovi kiek toliau nuo centro, istoriniame Jonušavos rajone, kuriame nuo XVII a. pradžios telkėsi vokiečiai amatininkai. 1629 m. jie įkūrė ev. liuteronų parapiją, kuriai Kristupas Radvila padovanojo nemažą sklypą – bažnyčiai, klebonijai ir mokyklai pasistatyti. Dabartinė Kėdainių ev. liuteronų bažnyčia baigta statyti ir pašventinta 1679 m. (bokštas – 1714 m.). Ant kalnelio įsikūrusią nedidelę bažnyčią supa senos miesto vokiečių kapinės. Sovietmečiu bažnyčia buvo uždaryta ir nusiaubta, kapinės nuniokotos. Kėdainių ev. liuteronų bažnyčioje pasitiko parapijos kunigas Arvydas Malinauskas, kuris papasakojo apie jos istoriją, apie tai, kuo parapija gyvena šiandien, atsakė į gausius klausimus. Nors parapija šiandien nėra didelė, tačiau pastebima Kėdainių krašto gyvenime.

Atsisveikinę su Kėdainiais, aplankėme Kulvą (Jonavos r.) – vieno iškiliausių Lietuvos Reformacijos pradininkų, liuteroniškos kolegijos Vilniuje (1540 m.) steigėjo ir Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Abraomo Kulviečio (apie 1510-1545) gimtinę ir spėjamą jo kapavietę, kurią žymi prieš tris dešimtmečius pastatytas obeliskas ir atminimo lenta. Užsukome ir į Jonavą, kurios centre, aikštėje priešais miesto savivaldybės pastatą, 2009 m. birželio 22 d. buvo atidengtas Abraomo Kulviečio paminklas, sukurtas prof. Konstantino Bogdano. Deja, evangelikų bažnyčių atstovų į šias iškilmes vietinė valdžia nepasirūpino pakviesti... Akivaizdu, kad Reformacijos reikšmė Lietuvoje nepakankamai vertinama.

Kur vyksime kitais metais, dar nėra nuspręsta. Tačiau kaskart yra galimybė sužinoti šį tą naujo, patirti įspūdžių, pabendrauti, užmegzti naujų pažinčių. Nuodugniau pažinę savąją istoriją, padėsime ją atrasti kitiems.

Kęstutis Pulokas

Nuotraukos autoriaus

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2011 Nr.8-9

Žvilgsnis į Asvejos ežerą nuo Dubingių piliakalnio

Prie Deltuvos ev. reformatų bažnyčios griuvėsių

Kėdainių senamiestyje

Kėdainiuose gyvenusio liuterono karo inžinieriaus, gydytojo, filosofijos ir medicinos daktaro, matematikos profesoriaus Adomo Freitago (1608-1650) atminimo lenta

Nykstančios freskos Kėdainių ev. liuteronų bažnyčioje

Kėdainių ev. liuteronų kapinės šiandien

Abraomo Kulviečio obeliskas Kulvoje

2009 m. Jonavos centre pastatytas Abraomo Kulviečio paminklas