Liuteroniškai Reformacijai 500

Reformacijos jubiliejus paliko Lietuvoje ne tik liuteronams svarbų pėdsaką

2018 Balandžio mėn. 09 d.

„Muzika yra nuostabi ir miela Dievo dovana, kuri mane dažnai žadindavo ir skatindavo džiaugsmingai melstis ir dėkoti“ – sakė Reformacijos pradininkas Martynas Liuteris. Tad neatsitiktinai Reformacijos 500 metų jubiliejaus renginius, plačiai nuskambėjusius visoje Lietuvoje, lydėjo ir stiprus muzikinis leitmotyvas.

 

Jubiliejų minėjo miestai ir miesteliai

 

Bendradarbiaujant Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugai ir Koncertinei įstaigai valstybinis choras „Vilnius“, Reformacijos jubiliejaus proga buvo surengta beveik trisdešimt koncertų įvairiausiose Lietuvos vietose.

 

Koncertų turas aprėpė ir didžiuosius miestus, ir atokiausius jos kampelius. Choras „Vilnius“ (vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas) giedojo Juodkrantėje, Nidoje, Saugose, Katyčiuose, Šilutėje, Tauragėje, Jurbarke, Vilkyškiuose bei kituose miestuose ir miesteliuose.

 

Dalis iškilios ir prasmingos datos minėjimo vaisių peržengė jubiliejinius metus ir paliko vertingus kultūros reiškinius, aktualius tiek liuteroniškosioms bendruomenėms, tiek ir plačiajai visuomenei.

 

Vienas jų – jubiliejinius metus vainikavęs naujas nacionalinis veikalas, kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus rašytojo Herkaus Kunčiaus libretu sukurta tezių opera „Liuterio durys“ – balandį tęsia kelionę po Lietuvą.

 

Kitas brandus ilgo ir kantraus darbo vaisius – dviguba kompaktinė plokštelė ir natų giesmynas su vertingiausiomis ir dažniausiai evangelikų liuteronų bei reformatų bažnyčiose skambančiomis giesmėmis. Šis leidinys jau buvo pristatytas Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje ir sėkmingai pasklido po liuteronų bei reformatų bendruomenes.

 

Leidiniuose – gražiausios giesmės

 

„Jei liuteroniškas dvasingumas kuo ir ypatingas, tai pirmiausia visuotiniu giedojimu. Liuteronams giesmė – tai skelbimas, pasakojimas. Kiekviena jų aiškiai perduoda Dievo Žodį ir Evangelijos mintį.

 

Būtent giesmės tiek pamaldose, tiek šeimos ir asmeniniame gyvenime sujungia tikinčiuosius su skelbiama žinia apie Kristų, padaro ją aktualią kasdienybėje“ – teigė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.

 

Natų leidinyje, pavadintame kaip viena gražiausių liuteroniškų giesmių – „Tvirčiausia apsaugos pilis“ , publikuojamos kompaktinėse plokštelėse įrašytos dažniausiai parapijose giedamos giesmės mišriam chorui. Tarp jų – paties M. Liuterio, P. Gerhardto, J. Neanderio ir jų amžininkų tekstai ir melodijos.

 

Šioms giesmėms buvo parinktos įvairios skirtingų epochų kompozitorių aranžuotės, tarp jų autorių – puikiai žinomos J.S.Bacho, F.Mendelsono, M.Regerio, C.Bauerio, M.Praetoriaus bei kitų žymių kūrėjų pavardės. Kūriniams pritaikytas lietuviškas tekstas iš naujai išleisto evangelikų liuteronų giesmyno „Krikščioniškos giesmės“.

 

„Tokio leidinio, kuris atspindėtų būtent evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčioje giedamą muziką, kuriame būtų surinktos ir pateiktos net po kelis aranžuočių variantus turinčios pačios svarbiausios giesmės, dar neturėjome. Kiekviena giesmė yra aprašyta – iš kur ji kilusi, kas tekstų bei melodijų autoriai, vertėjai, šiek tiek praskleidžiamas ir istorinis kontekstas.

 

Tai – išsamus ir labai svarus pamatas mūsų protestantiškajai choro muzikai Lietuvoje, šiais populiariosios ir sekuliariosios muzikos laikais pamažu tolstančiai nuo savitos senosios chorinės muzikos tradicijų“, – pasakojo projekto sumanytoja, Lietuvos evangeliškosios bažnytinės muzikos sandraugos vadovė Laura Matuzaitė-Kairienė.

 

Natų leidinyje ir kompaktinėse plokštelėse giesmės pateikiamos pagal temas. Pirmojoje įrašytos bažnytinius liturginius metus ir Dievo žodį atspindinčios, dėkojimui, konfirmacijai, santuokai, skirtos giesmes. Antrojoje leidinio dalyje – net po kelias skirtingų kompozitorių aranžuotes turinčios atsisveikinimui ir laidojimui tinkamos giesmės bei giesmės amžinybės tema.

 

Įsiamžino ir choras „Vilnius“

 

Kompaktinėse plokštelėse skamba vieno ryškiausių Lietuvoje, garsėjančio išskirtiniais projektais choro „Vilnius“ dainininkų balsai. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos fonduose saugoma per 300 šio kolektyvo kūrinių įrašų, o naujausi evangeliškų giesmių diskai prisidės prie solidžios penkiolikos išleistų CD kolekcijos.

 

„Labai džiugina tai, kad projekto iniciatoriai pasirinko mus, profesionalų chorą, – juk visi didieji kompozitoriai, aukščiausios prabos kūrėjai senais laikais buvo neatsiejami nuo bažnytinės kultūros, ir ji buvo itin aukšto meninio lygio. Esame dėkingi už pasitikėjimą, džiaugiamės galėję tiek koncertais Lietuvoje, tiek darbu įrašų studijoje, prisidėti prie reikšmingo Reformacijos jubiliejaus“ – kalbėjo choro „Vilnius“ vyriausiasis dirigentas Artūras Dambrauskas.

 

Gražiausių evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų giesmių mišriam chorui natų ir CD leidybą parėmė LR Kultūros ministerija, Vokietijos ambasada, Lipės krašto bažnyčia, Vokietijos Šiaurės evangelikų liuteronų misionieriška bažnyčia.

 

Projektas bus tęsiamas

 

„Tikiuosi, kad šis natų leidinys papildys ne tik evangelikų liuteronų bei evangelikų reformatų, bet ir kitų konfesijų bažnytinių chorų repertuarą, o taip pat paskatins Lietuvoje dar nedrąsius žingsnius žengiantį parapijos bendruomenės ir mišraus choro pakaitomis atliekamą giedojimą bažnyčiose“ – tdalijosi lūkesčiais L. Matuzaitė Kairienė.

 

Projekto organizatoriai tikisi, kad jis bus tęsiamas, – planuojama išleisti dar vieną liuteroniškų lietuvių liaudies giesmių rinkinį, aranžuotą lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios kompozitorių. „Labai džiaugiamės chorais, kurie nusprendžia įsigyti leidinius visai choro sudėčiai, taip parodydami, kokie jie svarbūs ir reikalingi mūsų šiandieninei bažnytinei chorinei muzikai. Tai tikrai įkvepia darbams, kurie padės bažnytinės muzikos tradicijas puoselėti ir išsaugoti ateities kartoms“ – džiaugėsi projekto sumanytoja L. Matuzaitė-Kairienė.

 

Gražiausių evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų giesmių mišriam chorui leidinius galima įsigyti Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugoje ir bažnytinėse evangeliškose bendruomenėse.

 

 

Kotryna Nekrošiūtė

 

kultūra.lrytas.lt