Šventės, jubiliejai

Bendruomeniška Valstybės dienos šventė Doviluose

Tradiciniais krašto drabužiais pasipuošusios dalyvės. Viktoro Rubežo nuotr.

2016 Rugpjūčio mėn. 28 d.

Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia (Klaipėdos r.) gražiai įsiliejo į liepos 6-ąją miestelyje etninės kultūros centro surengtą Valstybės dienos šventę „Žemė, kurioje gyvenu“.

Pajusti šio savito Mažosios Lietuvos krašto praeitį susirinkusiesiems po Dovilų ev. liuteronų bažnyčios skliautais padėjo stalo dengimo ritualas, palydėtas giesmės „Štai iš tolo mums spindi šalis“, ir parodos „Lietuvininkų būties ženklai“ bei „Klaipėdos krašto bažnyčios“.

Kisiniškis Helmutas Lotužis atskleidė lietuvininkų drobulių, skirtų kasdienai, šventiniam stalui ir apeigoms, subtilybes. „Jei lietuvininkas padengė stalą, tai padės ant jo ir knygą. Nerasi namų, kuriuose nebūtų knygos“, – pirmą kartą surengtą daugiausia H. Lotužio paveldėtų Šventojo Rašto, senųjų lietuvininkų mišknygių, giesmynų, kalendorių parodą pristatė renginio vedėjas Jonas Tilvikas. Ją, kaip ir Rimanto Revinsko parodą „Klaipėdos krašto bažnyčios“, buvo galima apžiūrėti visą vakarą.

Žemynos Trinkūnaitės devyniastygių kanklių muziką yra girdėję Lenkijos, Švedijos, JAV ir kitų šalių klausytojai. Atlikėja neslėpė, kad bažnyčioje kanklių muzika skamba ypatingai, labai svarbus esąs ir klausytojų nusiteikimas: „Vos pradėjusi skambinti, pajutau ramybę. Čia man buvo jauku.“

Iškilmingumo šventei suteikė Karinių jūrų pajėgų orkestro koncertas šalia bažnyčios, o netrukus po jo grįžti į šventovę pakvietė jauki akustinė Domanto Razausko ir Sauliaus Petreikio dainuojamosios poezijos programa. Už rengiamus gyvos muzikos koncertus ir už tai, kad ne tik didžiuosiuose miestuose vyksta prasmingi renginiai, D. Razauskas padėkojo šventės organizatoriams, o už galimybę koncertuoti bažnyčioje – kunigui Liudvikui Fetingiui. Dovilų bendruomenės žmonės kunigą L. Fetingį pasveikino ir su 40-ies metų tarnystės sukaktimi.

Artimesnei bendrystei visus pakvietė ant balto stalo Dovilų seniūnijos Birbinčių, Dovilų bendruomenių, svečių iš Smalininkų, Kartenos, Dovilų lopšelio-darželio „Kregždutė“ ir Dovilų pagrindinės mokyklos bei krašto senbuvių lietuvininkų palikuonio H. Lotužio su anūke atnešta duona. Stalą pagarbioje tyloje palaimino kunigas L. Fetingis. Tuomet duona buvo pagarbiai išdalyta susirinkusiesiems, dar kartą pajuntant artimą tarpusavio, tarsi šeimos narių, ryšį. Tad natūraliai vieni kitiems žmonės tiesė rankas, sulaukę jaudinančio viso pasaulio lietuvius vienijančio „Tautiškos giesmės“ giedojimo, po kurio nugriaudėjo Klaipėdos karybos istorijos klubo vadovo ketvergiškio Egidijaus Kazlauskio paleistos salvės už Lietuvą, Dovilus ir pirmąjį iš Klaipėdos krašto kilusį Lietuvos karo lakūną Eriką Mačkų (1903–1931). Kraštiečio 85-osioms žūties metinėms paminėti buvo skirtas doviliškio Dainiaus Zoko skrydis.

Valstybės šventės metu rengtos įvairios edukacijos vaikams ir suaugusiesiems, kiekvienas galėjo įsiamžinti foto studijoje „Balta – juoda“ bei pamatyti duonos ir šakočio kepimo demonstraciją. Pastarąją surengė svečiai iš Smalininkų, kurie noriai dalijosi skanėsto paslaptimis, kvietė prisijungti jį kepant, o vėliau šakočiu vaišino kitus šventės dalyvius.

Istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė patvirtino, kad Dovilų šventės visada pasižymi pilnatviškumu. „Pradžia nuo stalo, kas ant jo buvo dedama: staltiesė – etnografinis elementas, religinių knygų pristatymas, duonos kelias, paroda apie Mažosios Lietuvos, arba liuteroniškas, bažnyčias. Šio krašto savastis – doviliškio lakūno E. Mačkaus pagerbimas. Visi šie elementai – kad susirinkusieji pajustų bendrumą, istorijos dvelksmą. Labai gražu, kad Valstybės dieną prisimenama ir Klaipėdos krašto, išskirtinio regiono, istorija.“

Dovilų etninės kultūros centro vadovė Lilija Kerpienė pasidžiaugė, kad lietus šventės planų nesujaukė. Anot organizatorės, labai tiko ir šventinę dvasią pakėlė pati renginio erdvė – šalia seniūnija, bažnyčia, senasis lakūno Eriko Mačkaus šeimos namas. Pasak jos, Mindaugo karūnavimo dienos sėkmė – komandinio darbo rezultatas: „Malonu, kad prie mūsų visada jungiasi seniūnija, bažnyčia, visuomeninės organizacijos, mokykla, lopšelis-darželis „Kregždutė“. Ko prašėme pagalbos, visi labai noriai jungėsi.“ Organizatorė pabrėžė, jog ypač svarbi Klaipėdos rajono savivaldybės, privačių rėmėjų parama. Karinių jūrų pajėgų orkestro koncertas – taip pat dovana šventės dalyviams. „Tikslo lengviau siekti, kai jauti paramą ir pagalbą.“

 

„Bangos“ ir LEK inf.

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.7-8