Šventės, jubiliejai

Marijampolėje – paminklas Kristijonui Donelaičiui

2013 Gruodžio mėn. 11 d.

Lapkričio 22-ąją, penktadienį, gausus būrys marijampoliečių ir miesto svečių susirinko prie evangelikų liuteronų bažnyčios įrengtame skverelyje, kur atidengtas pirmasis per atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje pastatytas paminklas grožinės lietuvių literatūros pradininkui Kristijonui Donelaičiui.

Motociklininkų garbės kolona į šventę atvežė šiai progai sukurtą paminklo statybos organizatorės, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos, vėliavą. Iškilmės prasidėjo bažnyčios choro giedama viena pirmųjų Martyno Mažvydo „Katekizme“ užrašytų giesmių. Aidint pučiamųjų instrumentų fanfaroms paminklą atidengė Lietuvos K. Donelaičio draugijos pirmininkas, memorialo Tolminkiemyje projekto autorius Napoleonas Kitkauskas, Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Valančius ir Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė.

 

Šventindamas paminklą Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis priminė svarbiausią Didžiojo poeto ir kunigo gyvenimo misiją – skelbti Dievo žodį gimtąja lietuvininkų kalba ir kasdieniu darbu. K. Donelaitis mokė to meto žmogų džiaugtis ir dėkoti Kūrėjui už kiekvieną duotą dieną ir tą dieną nugyventi teisingai dirbant, teisingai ilsintis, susitaikant su Dievu ir savo artimu.

 

Apniukusiame rudens peizaže nuskambėjo žodžiai iš praeities... „Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas/ irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia...“ bei kunigo ir poeto pamokslo žodžiai, kuriuos perskaitė R. Stankevičiaus pagrindinės mokyklos moksleivis Osvaldas Sabaliauskas ir marijampolietis Audrius Paukštaitis.

 

Plojimais buvo sutikti paminklo kūrėjas skulptorius Zigmas Buterlevičius, projekto autorius Gintautas Vieversys. Gražių padėkos žodžių negailėta ir čia pat, Kauno gatvėje, dar tebetriūsiantiems „Statybos ritmo“ darbuotojams.

 

Kadangi paminklas pastatytas už aukotojų (o jų, individualių aukotojų, – beveik 1700) lėšas, paminklo papėdėje įmūryta kapsulė su geradarių pavardėmis ir parašais.

 

Dar viena jaudinanti akimirka – prie paminklo išpilta iš poeto gimtinės, Lazdynėlių, parvežtos žemės... Simboliška, kad tai atlikti patikėta evangelikų liuteronų parapijos kunigui Vaidui Klesevičiui ir Vytautui Gauliai, dar šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „numynusiam takus į Tolminkiemį“, organizavusiam marijampoliečių talkas, pažintines išvykas.

 

 

Kaip ir dera, gražių linkėjimų marijampoliečiams išsakė į šventę atvykę svečiai, prie paminklo padėtos gėlės.

 

„Jis visada liks Didžiuoju ir Pirmuoju... Mes visada jausimės Jam skolingi ir dėkingi, todėl skaitysime ir žavėsimės, piešime, kursime dainas, vaidinsime, statysime paminklus“, – sakė visos šios šventės svarbiausia dirigentė Vida Mickuvienė. O kad šis Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos darbas įvertintas aukščiausiu lygiu, liudijo LR prezidentės D. Grybauskaitės sveikinimo laiškas ir stebėtinas sutapimas, pasiekęs šventės dalyvius iš Vokietijos. Penktadienį, tuo pačiu metu, Berlyno Humboltų universitete Vokietijos mokslinio baltistų pristatytas naujausias K. Donelaičio „Metų“ vertimas į vokiečių kalbą. Mūsų kraštietis žurnalistas Leonas Stepanauskas savo pranešime konferencijos dalyvius informavo ir apie paminklo atidengimą Marijampolėje, ir apie Pabaltijyje vykstantį pasiruošimą garbingam jubiliejui.

 

* * *

 

2014 metais sausio 1 d. sukaks 300 metų nuo poeto gimtadienio, todėl ateinančius metus LR Seimas paskelbė Kristijono Donelaičio metais. UNESCO šį jubiliejų įtraukė į 100-to pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų s ąrašą, o poema „Metai“ pripažinta Europos literatūros paveldo šedevru.

 

Aldona KALINAUSKIENĖ

 

 

“Suvalkietis”

Nr. 137 (9674),

2013 m. lapkričio 26 d.

 

 

 

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos