Šventės, jubiliejai

Vilniuje paminėta kun. Jono Bretkūno sukaktis

2016 Spalio mėn. 31 d.

Šiais metais minime 480-ąsias Jono Bretkūno gimimo metines. Mažosios Lietuvos liuteronų kunigą, pirmąjį Biblijos vertėją į lietuvių kalbą prisiminti pakvietė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.

Minėjimo vakaras rugsėjo 13 d. surengtas Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje. Jį pradėjo jungtinis Vilniaus ev. reformatų ir „Pagirių dainorių“ choras (vad. Janina Pamarnackienė). Susirinkusiuosius pasveikino Reformacijos draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas, trumpu Dievo žodžio apmąstymu pasidalijo parapijos kunigas Raimondas Stankevičius. Apie kun. J. Bretkūno gyvenimą ir kūrybinį palikimą pranešime „Jono Bretkūno kelias į XXI amžių“ išsamiai papasakojo ir į vakaro dalyvių klausimus atsakė habil. dr. Ona Aleknavičienė (Lietuvių kalbos institutas). Minėjimas baigtas vargonų muzika (Aušra Pačegonytė). Po jo visi buvo pakviesti pabendrauti prie ev. reformatų parapijos paruoštų vaišių stalo.

J. Bretkūnas (1536–1602) gimė Bambliuose, netoli Frydlando (dab. Pravdinskas, Kaliningrado sritis.). Nuo vaikystės mokėjo prūsų kalbą. Tiksli gimimo data nėra žinoma, tik gimimo metus biografijos tyrinėtojams pavyko išsiaiškinti iš Karaliaučiaus universiteto imatrikuliacijos įrašo. Teologiją studijavo Karaliaučiaus ir Vitenbergo universitetuose. 1562 m., paties kunigaikščio Albrechto pakviestas, sugrįžo į Prūsiją ir 25-erius metus kunigavo Labguvos (dab. Poleskas) parapijoje. Čia, šalia kitų darbų, pradėjo į lietuvių kalbą versti Bibliją. Nuo 1587 m. kunigavo lietuviškoje Karaliaučiaus Šteindamo šv. Mikalojaus parapijoje, čia ir mirė (veikiausiai maru) 1602 m. spalį.

J. Bretkūnas laikytinas produktyviausiu XVI a. lietuviškosios raštijos darbininku. Remdamasis M. Mažvydo raštais, 1589 m. išleido giesmyną „Giesmės duchaunos“, didžiosioms šventėms skirtą giesmių rinkinį su gaidomis „Kancionalas“ ir pirmąjį maldų rinkinį lietuvių kalba „Kolektas“. 1591 m. išleistas itin reikšmingas originalus J. Bretkūno pamokslų rinkinys „Postilė“, plačiai naudotas tikinčiųjų. 2005 m. Lietuvių kalbos institutas išleido O. Aleknavičienės parengtą šio veikalo studiją su faksimilėmis ir kompaktine plokštele. Nacionalinėje lietuviškų knygų ir rankraščių bibliografijoje J. Bretkūnui priklauso 12 pozicijų. Deja, ne visi jo darbai buvo išspausdinti.

Reikšmingiausias J. Bretkūno darbas – Biblijos vertimas į lietuvių kalbą – buvo baigtas 1590 m. Daugiausia remtasi vokišku M. Liuterio Biblijos vertimu. Deja, J. Bretkūno verstoji Biblija liko neišspausdinta. Vis dėlto rankraščiu vėliau pasinaudojo būsimų Biblijos leidimų Prūsijoje vertėjai bei redaktoriai. Yra žinoma, kad J. Bretkūno vertimo rankraščiu XVII a. Kėdainiuose naudojosi ir Lietuvos ev. reformatai. Būtina pabrėžti, kad Bibliją J. Bretkūnas išvertė niekieno neremiamas, savo valia, suprasdamas tai kaip Dievo pašaukimą: „Kadangi Dievas nori, kad kiekvienas žmogus pagal savo luomą ir pašaukimą užsidėtų naštą, kurią Jis patikėjo jam ir kurią jis privalo panaudoti Jo garbei ir artimo patarnavimui, tai ir aš pripažinau, jog esu įpareigotas, kiek man įmanoma, vykdyti šią Dievo valią.“

Iki Antrojo pasaulinio karo rankraštis saugotas Karaliaučiuje. Šiuo metu saugomas Berlyne, Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve. 1990 m. minint lietuviškos Biblijos 400 metų jubiliejų, išleisti rankraščio mokslinį faksimilinį leidimą atskirais tomais ėmėsi Vokietijos mokslininkai. Galbūt neilgai trukus J. Bretkūno verstą Bibliją galėsime skaityti elektroniniu pavidalu.

 

Kęstutis Pulokas

Nuotraukos autoriaus

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.9