Naujienos

Koncertas bažnyčioje perkėlė į Vokietijos, Prūsijos ir Mažosios Lietuvos liuteronų bažnyčias Reformacijos 500-osioms metinėms skirti renginiai neaplenkė ir Palangos

Tarptautinis atlikėjų ansamblis į Palangą
atvežė programą „Gesmes chriksczoniskas“

2017 Spalio mėn. 06 d.

Rugsėjo paskutinėmis dienomis kurorto evangelikai liuteronai kvietė apsilankyti savo maldos namuose. Čia buvo suplanuotas vienas iš Reformacijos 500-mečiui skirtų renginių – ansamblio „Morgaine“ koncertas. Atėjusieji nepasigailėjo. Tai buvo tikrų tikriausia kelionė laiku.

Įspūdinga kelionė laiku

 

Kur ne kur iškabintose įspūdingo koncerto afišose taip ir buvo sakoma – muzikantai kvietė į muzikinę kelionę po šešiolikto-septyniolikto amžiaus Vokietijos, Prūsijos ir Mažosios Lietuvos liuteronų bažnyčias. „Gesmes chriksczoniskas“. Taip vadinasi ansamblio „Morgaine“ parengta programa, kurią atliko muzikantai iš Lietuvos, Rumunijos, Italijos ir Vokietijos. Noros Petročenko (sopranas) ir Nerijaus Masevičiaus (bosas) balsus palydėjo šiai dienai neįprastų muzikos instrumentų garsai. Klavesinu skambino Alina Rotaru, išilgėnių fleidų skardžiais balsais Palangos evangelikų liuteronų bažnyčios skliautus virpino Carolina Pace, italas Michele Carreca žavėjo vienu po kito traukiamais styginiais – liutnia, teorba, o penkiolikto amžiaus italų instrumentu viola da gamba čirpino bei puikiai žiniomis po kelių amžių senumo istoriją vedžiojo Darius Stabinskas.

 

Lyg nujausdami, o gal ir žinodami, kas šiame koncerte jų laukia, palangiškiai susirinko labai gausiai – susėdo pilnutėlė bažnyčia.

 

Parapijos kunigas, doc. dr. habil. Darius Petkūnas dėkojo tiek muzikantams, tiek atėjusiems į šį koncertą. „Dėkoju muzikantams, kurie mus perkėlė į Reformacijos laikus – jūsų dėka mes pajutome to meto muzikos ir giesmių grožį“, – sakė kunigas.

 

Padėkoti parapijai, jos vadovams bei muzikantams norėjo ir palangiškiai, kurių vardu kalbėjo Daina Eimanavičienė: „Muzikantai jūs esat nerealūs, už šį koncertą esu dėkinga parapijos tarybos pirmininkui Algirdui Rasimui, kuris pakvietė ir žinoma, parapijos vadovui, kunigui D.Petkūnui, kad tokius koncertus čia organizuoja. O šie koncertai jūsų bažnyčioje skamba nuostabiai“.

 

Po koncerto kabinti kunigas D.Petkūnas ir parapijos tarybos vadovas A.Rasimas žadėjo, kad šis koncertas – ne paskutinis, jų bus daugiau, o informacija apie juos bus skelbiama dar plačiau.

 

 

 

Apie Reformaciją

 

Prieš 500 metų Vokietijoje įsižiebusi Reformacija negrįžtamai pakeitė Europos istoriją ir kultūrą, padėjo pamatus šiuolaikinei Vakarų civilizacijai, pakeitė visuotinės Bažnyčios veidą ir paliko neišdildomą žymę Lietuvos istorijoje.

 

Reformacijos idėjos paskatino Europos šalis naujai pažvelgti į savo valstybingumą, ekonomiką, švietimą, visuomenės sanklodą. Reformacijos idėjų paskatintos kūrėsi protestantiškos valstybės su savo valstybinėmis bažnyčiomis (įdomu, kad pirmąja protestantiška valstybe pasaulyje 1525 m. tapo Lietuvos kaimynė – Prūsijos hercogystė, buvęs Vokiečių (Kryžiuočių) ordinas). Viena svarbiausių Reformacijos tezių, kad kiekvienas tikintysis privalo asmeniškai gilintis į Šventąjį Raštą, paskatino raštijos daugelio tautų nacionalinėmis kalbomis kūrimąsi ir Europos švietimo sistemos plėtrą. Ne viena mažesnių Europos tautų Reformacijai gali būti dėkinga už pirmąją knygą nacionaline kalba, Biblijos vertimus. Nacionalinių kalbų vystymąsi skatino protestantų reikalavimas užtikrinti, kad pamaldų liturgiją ir pamokslus suprastų visi tikintieji.

 

Martynas Liuteris 1524 m. kreipėsi į savivaldybes, ragindamas kurti ir stiprinti pradinių mokyklų tinklą, o tėvus ragino rūpintis vaikų išsilavinimu. Kovodami su perdėta to meto bažnyčių prabanga, reformatoriai (vienas jų buvo Lietuvos švietimo reformos pradininkas A. Kulvietis) ragino bažnyčiose sukauptas lėšas verčiau skirti švietimo reikmėms.

 

Prasidėjęs Reformacijos sąjūdis, kuris netrukus pasiekė ir Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę bei istorines lietuvių žemes, taip pat glaudžiai susijęs su mūsų kalbos, tautiškumo ir valstybingumo stiprinimu. Ir Lietuva gali būti dėkinga Reformacijai už pirmąją lietuvišką knygą, pirmąją aukštesniąją mokyklą, pirmąjį Biblijos vertimą, pirmąją grožinę knygą lietuvių kalba… Įkvėpti Reformacijos žinios pakilo tokie mūsų tautos didžiavyriai kaip A. Kulvietis, S. Rapolionis, M. Mažvydas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai – Lietuvos etmonas Radvila Rudasis ir Lietuvos kancleris Radvila Juodasis, A. Volanas, J. Bretkūnas, D. Kleinas, K. Donelaitis ir daugelis kitų.

 

Pripažindamas Reformacijos įtaką ir svarbą Lietuvos valstybingumui, kultūrai ir kalbai, Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2017 metus Reformacijos metais.

 

 

 

„V.P.“ inf.