Parapijos istorija

Palangos bažnyčios projektas. Architektai I. Ir G. Likšos. Dariaus Petkūno nuotrauka

Dar XX amžiaus pradžioje Palanga buvo nežymus Kuršo Kraštui priklausantis pajūrio miestelis. Čia jau stovėjo graži Romos katalikų bažnyčia, kurioje kasmet vykdavo švento Roko atlaidai, puikūs grafo Tiškevičiaus rūmai su dideliu, gerai prižiūrimu parku, į jūrą nusitiesiančiu tiltu ir pušelių apsupta kalva, pavadinta Birutės kalnu, kurios viršuje buvo pastatyta nedidelė koplytėlė. Šis kurortas anais laikais buvo daugiausia lankomas turtingesnių lenkų arba lenkiškai kalbančių vasarotojų, nes tada kuris save kiek aukštesniu laikė, stengėsi kalbėti lenkiškai. Palangos gyventojams miestelio grožis neturėjo didesnės reikšmės, nes jiems rūpėjo kasdieninio pragyvenimo dalykai.
Po Pirmojo Pasaulinio karo Palangos ir apylinkės gyventojams buvo duota teisė apsispręsti kam priklausyti: Latvijai ar Lietuvai. Tuomet dauguma jų balsavo už prisijungimą prie Lietuvos. Tai tikriausiai buvo padaryta ekonominiais sumetimais, nes Latvija tuo metu Baltijos pajūryje turėjo kelias kurortines vietas, o Lietuva nė vienos. Prisijungdami prie Lietuvos gyventojai tikėjosi poilsiautojų antplūdžio. Po prisijungimo Palanga pasidarė žymi vasarvietė, garsėjusi savo plačiu balto smėlio paplūdymiu ir kvepiančiais pušynais. Vasaroti į ją mėgdavo atvažiuoti Lietuvos prezindentas ir eiliniai valdininkai bei tarnautojai.

Palangos parapija, kol neturi savo bažnyčios, meldžiasi privačiame name.

Nėra išlikę žinių kiek Palangos ir apylinkės gyventojų 16 amžiuje buvo susipažinę su Martyno Liuterio Reformacijos idėjomis. Jų neabejotinai buvo, nes netolimame Skuodo miestelyje žemaičių storosta arba karvedys J. K. Chodkewisz (Katkevičius) liuteronams pastatė bažnyčią. Jie turbūt buvo ūkininkai arba žemdirbiai, dirbantys Palangos dvaro arba Romos Katalikų Bažnyčiai priklausančiose žemėse. Ypatingų teisių jie neturėjo. Kontrreformacijos metu aukštų duoklių verčiami kai kurie iš jų vėl grįžo į katalikybę. Vienoje vietoje užtinkama žinutė apie Virkštininkų apylinkės evangelikų liuteronų iškėlimą į kitą vietą.
Nuo to laiko iki pat 20 amžiaus pradžios nėra žinoma apie Palangos ir jos apylinkės evangelikus liuteronus. Ši vietovė iki tol nepriklausė Lietuvai, todėl mažai kas ieškojo išsamesnių žinių apie liuteronų praeitį. Tik nuo 20 a. pradžios vėl matyti, kad Palangoje yra evangelikų liuteronų tikybos gyventojų, kuriuos aptarnavo iš Kretingos atvykstantys dvasiškiai. Bažnyčios jie neturėjo ir jų skaičius nežinomas. Nežinoma net kur jie rinkdavosi maldai. Turbūt jie neturėjo nuolatinės maldai skirtos vietos.
Palanga tuo metu jau turėjo vaistinę. Vaistinė tais laikais buvo apylinkės gyventojams ypatingai svarbi vieta. Farmacijos įmonių, kurios šiandien gamina įvairiausius vaistus, tais laikais nebuvo. Vaistus, pagal gautus iš gydytojo receptus, sumaišydavo pats vaistininkas. Šio šimtmečio pradžioje vaistininku Palangoje dirbo vokietis Griuning. Jam dėl šeimos reikalų išsikėlus gyventi į Rygą, jo vaistinę 1910 metais nupirko jo studijų draugas Oskar Berting. Šioje vaistinėje kartu su juo dirbo ir vienas jo sūnus bei duktė. Oskar Berting buvo lietuvių gerbiamas ne vien tik kaip vaistininkas, bet ypatingai už tai, kad valstybinio apsisprendimo metu jis balsavo už prisijungimą prie Lietuvos.
Tam, kad evangelikai liuteronai Palangoje turėtų nuolatinę vietą Viešpaties Dievo pagarbinimui pasirūpino vaistininko Berting žmona, pamaldoms užleisdama didįjį svečių kambarį. Vėliau namo antrame aukšte buvo įrengtas erdvus kambarys, kuriame parapija rinkosi net 18 metų. Nors jokie varpai nekviesdavo parapijiečių maldai, nors nebuvo vargonų, vis vien jie ištikimai kas sekmadienį rinkdavosi Viešpaties Dievo pagarbinimui geraširdžių Bertigų namuose. Palangos parapija sudarė kelių tautybių žmonės, todėl pamokslai buvo sakomi lietuvių, latvių ir vokiečių kalbomis. To meto dokumentai liudija, kad Palangos parapijoje buvo bendrystė ir sutarimas. To negalima pasakyti apie kitas Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios parapijas, kuriose tuo mtu pastebimai augo įtampa tarp lietuvių ir vokiečių.
Palangos liuteronai jau seniai norėjo įsigyti nuosavus maldos namus. Deja, tai jiems nepavykdavo dėl lėšų stygiaus. Kartą jie kreipėsi į juos aptarnaujantį Kretingos kunigą Karl Friedrich Josephi su prašymu padėti surasti šiam tikslui reikalingą finansinę pagalbą. Jie patys nebuvo pasiturintys, todėl savo lėšomis maldai reikalingų patalpų jie neįstengė nusipirkti. Kunigas Josephi kreipėsi į žinomą Gustav Adolf vardo draugiją ir paprašė paramos Palangos maldos namams įrengti. Ši draugija patenkino palangiškių prašymą ir skyrė lėšas maldai tinkamų patalpų įsigijimui.
Neužilgo buvo surastas tinkamas namas ir rekonstruotas į bažnyčią. Prie šio tikslo ženkliai prisidėjo parapijos narys Obrikaitis, kuris pagal profesiją buvo stalius. Jo entuziazmo paliesti parapijiečiai su atsidavimu remontavo naujai įsigytą namą be jokio atlyginimo. Jei po bažnyčios pašventinimo parapiją aplankydavo iš toliau atvykstantis dvasininkas, Obrikaitis su savo arkliu važiuodavo į Kretingos geležinkelio stotį jo pasitikti. Šio žmogaus pasišventimas ilgam išliko parapijiečių atmintyje.
Maldos namas Palangoje buvo pašventintas 1928 metais. Kun. Karl Josephi šventinėse pamaldose nebedalyvavo (jis mirė 1926 m. ir buvo palaidotas Kretingos evangelikų liuteronų kapinėse). Pašventinimo apeigas pravedė kun. M. von Bordelius iš Skuodo ir kun. Jurkšatis (Jurkschat). Bažnyčios vidus tą dieną buvo išdabintas darbingų rankų nupintais ir popierinėmis rožėmis persagstytais vainikais. Virš altoriaus kabėjo paveikslas, vaizduojantis Kristaus paėmimą į dangų, o ant altoriaus gražus kryžius ir visa eilė degančių žvakių. Patalpos kampe stovėjo didelis, aukštas koklinis pečius.
Nors Palangos parapija jau turėjo nuosavus maldos namus, jai dar trūko vietinio kunigo. Parapijai nepavyko pasiekti, kad Palangoje apsigyventų vietos kunigas, todėl ji vadindavosi tik filija arba Kretingos parapijos dukra. Ją aptarnavo kunigai iš Skuodo, Būtingės ir Šiaulių, bet dažniausiai iš Kretingos, kaip kun. Julius Stanaitis ir vėliau kun. Adomas Gelžinius.

Valteris Bendikas

„Svečias“, 1990 Nr. 1


Palangos parapija atsikūrė 1993 metais.
Šiuo metu ją aptarnauja Kretingos kunigas Darius Petkūnas.
Kadangi Palangos bažnyčia sudegė 1938 metais mieste kilusio
gaisro metu, parapija ieško galimybių pasistatyti savo bažnyčią.


Palangos evangelikų liuteronų parapija
Įmonės kodas: 192091736
Adresas: Maironio g. 25
LT-00137 Palanga