Aktualu

Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios Konsistorijos kreipimasis

 

Mieli broliai ir seserys Kristuje,

 

Šiomis dienomis vėl sukelta šmeižto banga prieš Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčią. Todėl manome, kad turėtume išsakyti savo poziciją dėl visiems puikiai žinomų asmenų išpuolių viešojoje erdvėje.

 

Taigi: tai, kas prieš kelias dienas paskelbta kaip neva sensacinga naujiena, mūsų Bažnyčioje jau apsvarstyta ir išsiaiškinta, o šiuo metu pasigirdę pasakojimai apie tariamai dingusius 4 milijonus litų ar pinigų dalybas yra pramanas.

 

Tai, kad 2009 metais mūsų Bažnyčios vyskupas priėmė sprendimą paskolinti 289.620,00 (du šimtus aštuoniasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt) eurų, skirtų liuteronų bažnyčios kunigų būsimoms pensijoms, ir tenka apgailestauti, kad juridinis asmuo, kuriam buvo paskolintos lėšos, bankrutavo ir paskolintos sumos nepavyko atgauti – Bažnyčioje seniai paviešintas faktas.

 

Ši situacija apsvarstyta ir išsamiai išnagrinėta 2017 m. pavasarį vykusiame kunigų konvente. Vėliau apie neatgaunamą paskolą, apie pastangas ją susigrąžinti Vyskupas pranešė ir detaliai paaiškino savo ataskaitoje 2017 m. liepos 15 d. vykusiame Sinode ir visų atsiprašė už padarytą klaidą. Sinode Vyskupo ataskaita buvo priimta ir išreikštas pasitikėjimas Vyskupu. Mūsų Bažnyčios laikraštis „Lietuvos evangelikų kelias“ po Sinodo pateikė detalų kritišką reportažą.

 

Liuteronų bažnyčia vadovaujasi demokratijos principais ir tokiu būdu sprendžia visus klausimus. Tad aukščiausioji mūsų Bažnyčios valdymo institucija – Sinodas, kuriame dalyvavo kunigai ir deleguoti visų parapijų atstovai, turėjo galimybę siūlydami ir balsuodami priimti tokį sprendimą, kuris išreikštų jų valią. Kiekvienas Sinodo narys buvo susipažinęs su situacija, galėjo klausti, išsakyti savo poziciją, teikti pasiūlymus ir balsuoti pagal savo sąžinę – taip ir pasielgė. Į Sinodą susirinkę liuteronai ne tik krikščioniškoje dvasioje drauge apgailestavo dėl klaidų ir jas atleido, bet ir įvertino, pasidžiaugė bei dėkojo Dievui už nesuskaičiuojamas dovanas, kurias Jis mums yra davęs ir toliau išlaiko viltyje.

 

Ir štai dabar žiniasklaidoje mesta užuomina, esą LELB Konsistorijos narys pašalintas iš jos už išreikštą kritišką nuomonę. Tai yra melas. LELB Konsistorija yra renkama Sinode slaptu balsavimu. Tad į ją patekti arba nepatekti tiek kunigas, tiek pasaulietis gali tik demokratiniu būdu. Balsavimas ir balsų skaičiavimas yra itin kruopščiai prižiūrimas, tame dalyvauja įvairius požiūrius ar nuomones turintys Sinodo dalyviai, idant būtų išvengta bet kokių spekuliacijų. Bet štai jau ne pirmus metus tų pačių žiniasklaidoje besireiškiančių asmenų pasikartojantys išpuoliai prieš Bažnyčią paniekina visų mūsų susirinkimų principą bei per deleguotus atstovus Sinode išreikštą Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios valią.

 

Visa jau keletą metų besitęsianti šmeižto ir provokacijų virtinė prasidėjo tuomet, kai grupelei asmenų nepatiko LELB Konsistorijos sprendimas dėl Priekulės parapijos reikalų. Konsistorija pirmą kartą šiame amžiuje susidūrė su advokatais, teismais, grasinimais bei šantažu. Ir tai vyksta iki šiol. Girdime ir matome, kaip dalis visiems žinomos tiesos sumaišoma su dideliu kiekiu melo.

 

Ką daryti Bažnyčiai, susidūrus su organizuota, beveik anonimiška bei akivaizdžiai brangiai kainuojančia niekinimo kampanija? Vienas galimas būdas – tapti pykčio auka ir atitinkamai reaguoti. Bet ar taip moko mūsų Viešpats? Ką Jis sako? Jėzus Kristus liepė melstis ir vadovautis meilės įsakymu. Melstis ne tik už bičiulius, bet dar labiau už tuos, kurie mus įskaudina.

 

Prislėgimą išgyventi viltingai ir su pasitikėjimu nėra lengva, bet mes stiprinami ir išlaikomi Jo Žodžiu ir Sakramentu. Praėjus daugiau kaip metams po paskutiniojo Sinodo matome, jog Bažnyčia, nepaisant nemenkų tiek išorinių, tiek vidinių sunkumų, gyvuoja toliau – vyksta pamaldos, žmonės gyvena maldos gyvenimą, gilinasi į Dievo Žodį, priima Sakramentus, mūsų bažnyčios atnaujinamos, rūpinamasi naujų statyba, vyksta daug didesnių ar mažesnių jaunimo stovyklų, gyvas muzikinis gyvenimas, sėkmingai atnaujinta knygų leidyba, plėtojama diakoninė veikla (ką tik dalyvavome užbaigto Garliavos diakonijos centro ir koplyčios pašventinime).

 

Liuteronams įprasta, net išsiskiriant nuomonėms, sugebėti palaikyti vieni kitus – būtent iš Dievo malonės. Vienybė – gyvenimo Dvasioje vaisius. Tik taip atsilaikome kaip Bažnyčia ir paliudijame, kad mūsų Atpirkėjas Kristus yra gyvas. Tik tada savo meilę artimui išreiškiame elgesiu ir darbais.

 

Nenustebkime ir neišsigąskime, jei Bažnyčios šmeižimas nesiliaus ir toliau. Raginame ir kviečiame visus melsti taikos ir ramybės, kad pajėgtume mylėti Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį (Lk 10,27).

 

 

Kreipimasis priimtas vienbalsiai

 

Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios Konsistorija

 

2018 m. rugpjūčio 25 d.