Aktualu

Plaškių bažnyčioje pirmoji ekspozicija

2019 Kovo mėn. 08 d.

Sovietinės valdžios uždarytoje ir nuniokotoje Plaškių bažnyčioje atidaryta pirmoji ekspozicija. Tai kun. Dariaus Petkūno parengti stendai apie Lietuvos liuteronų Bažnyčios represijas stalinizmo laikotarpyje.

 

Mintis paruošti šiuos stendus kunigui kilo neatsitiktinai. Dar prieš dešimtmetį Konsistorija svarstė Plaškių bažnyčios panaudojimo perspektyvas. Dėl 1944 m. Klaipėdos krašto gyventojų evakuacijos ir 1958-1961 m. repatriacijos liuteronų Plaškiuose beveik neliko, todėl atkurti parapijos šioje vietovėje Konsistorija neturėjo galimybės. Tuomet buvo svarstoma bažnyčioje įrengti nedidelę ekspoziją, vaizduojančią sovietinės valdžios požiūrį į Bažnyčią ir jos narius.

 

Liuteronų Bažnyčia ypač nukentėjo nuo sovietinės valdžios antibažnytinės politikos. 1940 - 1966 m. buvo uždaryta arba sugriauta 62 iš 87 (71 %) liuteronų bažnyčių. Toks likimas ištiko ir Plaškių bažnyčią, kurioje pirmaisiais pokario metais dar vyko pamaldos. Liuteronų Bažnyčia buvo vienintelė tradicinė krikščioniškoji bendruomenė, kurios nariai buvo represuoti vien dėl jų konfesinės tapatybės. 1944 m. Maskvai nurodžius deportuoti Lietuvos vokiečius, sovietinė vietos valdžia nesivargino ieškoti tikrų vokiečių, bet kai kuriose vietovėse Jurbarko ir Šakių rajonuose pravedė „evangelikų surašymą“, taip pasmerkdama lietuvių liuteronų šeimas tremčiai į Tadžikiją, kur 1946-49 m. nuo ligų ir nepakeliamų gyvenimo sąlygų mirė net 84 % tremtinių.

 

Plaškių bažnyčioje kabantys stendai atspindi Bažnyčios kančias “stalinistinės saulės” laikotarpyje. Pirmasis jų vaizduoja liuteronų tremtį į Tadžikiją. Kun. D. Petkūno skaičiavimais, 112 iš 812 (apie 14 %) ešelone Nr. 48066 tremčiai į Tadžikiją pasmerktų asmenų, į tremtinių sąrašus buvo įtraukti liuteronų surašymo keliu. Antrasis stendas pasakoja apie liuteronų kunigų represijas. Sovietinė valdžia šiame laikotarpyje ištrėmė 4 iš 9 Lietuvoje likusių kunigų: Gustavą Rauskiną, Jurgį Gavėnį, Joną Mizarą ir Eriką Leijerį. Du iš jų mirė Sibiro lageriuose. Į Lietuvą grįžę G. Rauskinas ir J. Gavėnis toliau ėjo ganytojiškas pareigas.

 

Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos pirmininkas Viktoras Bergner su žmona Rita pasidžiaugė pirmąja ekspozicija. Bendrijos pastangų dėka 2018 m. buvo uždėtas laikinas bažnyčios stogas, todėl vanduo į pastato vidų jau nebepatenka. Stendai papuošė nuo drėgmės išdžiūvusias bažnyčios sienas, kurios kontrastiškai liudija sovietinio socialistinio realizmo laikotarpį, kuomet buvo atmetamas Dievas ir "rojus" kuriamas žemėje.

 

“Kelio” inf.