Bažnyčia išeivijoje

Viešpaties garbei ir artimo labui uoliai triūsęs kunigas Jonas Pauperas

Kun. Jonas Pauperas

2018 Gegužės mėn. 24 d.

1971 m. gegužės 22 d. Čikagoje (JAV) mirė evangelikų liuteronų kunigas Jonas Pauperas, Ziono lietuvių evangelikų liuteronų parapijos klebonas, išeivijos visuomenės veikėjas, aktyvus spaudos bendradarbis.

Jonas Pauperas gimė 1905 m. gegužės 10 d. Plikių parapijos Sėlinų kaime (Klaipėdos aps.). Dar studijuodamas Lietuvos universiteto Evangelikų teologijos fakultete Kaune, 1929 m. birželio 23 d. Jurbarke buvo įšventintas kunigu ir apie dvejus metus tarnavo Jurbarko ir Žvyrių (Skirsnemunės) evangelikų liuteronų parapijose. 1931 m. birželio 9 d. baigęs VDU, tęsė sistematinės teologijos studijas Šveicarijoje Bazelio universitete, kuriame 1933 m. apsigynė teologijos licenciatą. 1933–1936 m. buvo VDU Evangelikų teologijos fakulteto Sistematinės teologijos katedros vedėjas, privatdocentas. Į lietuvių kalbą pirmasis išvertė „Augsburgo išpažinimą“ (1934 m. išspausdintas Kaune), 1935 m. parengė spaudai M. Liuterio „Mažąjį katekizmą“.

1935–1940 m. Jonas Pauperas dirbo valstybės tarnyboje, buvo Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos patarėjas evangelikų bažnyčių reikalams. Nuo 1936 m. tarnavo Kauno evangelikų liuteronų parapijos kunigu administratoriumi, tais pačiais metais Kaune išrinktas Evangelikų sąjungos valdybos nariu. Kartu su evangelikų reformatų kunigu Adomu Šernu ir kitais rengė „Evangelikų giesmyną su maldomis“ (išleistas 1942 m. Kaune).

Lietuvą okupavus sovietams, 1940 m. kunigas Jonas Pauperas buvo suimtas. 1941 m. pradžioje pasitraukė į Vokietiją. 1945–1948 m. aptarnavo lietuvius evangelikus Bavarijoje, aktyviai bendradarbiavo perkeltiesiems asmenims skirtoje spaudoje. 1946 m. gegužės 30 d. Hanau stovykloje surengtame pirmame bendrame lietuvių evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų suvažiavime tremtyje suformavus laikinąją lietuvių evangelikų Vyriausiąją bažnyčios tarybą, kunigas Jonas Pauperas buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1946 m. lapkričio 9–10 d. Lėbenštete (Lebenstedt) sušauktas pirmasis lietuvių evangelikų tremties Sinodas išrinko Vyriausiąją bažnyčios tarybą, kurios pirmininku vėl tapo prof. dr. Otonas Stanaitis (1905–1997), kun. lic. Jonas Pauperas išrinktas Lietuvių evangelikų bažnyčios senjoru. Šias pareigas Jonas Pauperas ėjo iki išvykimo į JAV 1948 m.

Įsikūręs Čikagoje, 1949 m. gruodį kunigas Jonas Pauperas buvo įvestas Ziono lietuvių evangelikų liuteronų parapijos klebonu. Aktyviai organizavo išeivių šalpos darbą, kartu su parapija padėjo pasitraukusiesiems iš sovietų okupuotos Lietuvos persikelti iš Vokietijos į JAV, negailėdamas laiko ir jėgų nuoširdžiai gelbėjo įvairių tikybų lietuviams ir Lietuvos vokiečiams susirasti būstą ir darbą Čikagoje bei jos apylinkėse. Bendradarbiavo verčiant į lietuvių kalbą Bibliją, gausiai rašė išeivijos spaudoje.

Kunigas Jonas Pauperas netikėtai mirė 1971 m. gegužės 22 d., palaidotas Ziono parapijos Betanijos kapinėse. Jo atminimui pagerbti buvo įsteigtas fondas, kuriam parėmus 1973 m. kunigo Jono Paupero pamokslų rinkinį „Dievo žodžio tarnyboje“ su kompozitoriaus Vlado Jakubėno (1904–1976), Ziono parapijoje 1949–1967 m. tarnavusio vargonininku, įžangos žodžiu spaudai parengė kunigo našlė Marija Pauperienė (Smetoniūtė, kilusi iš Jurbarko), daugelį metų vadovavusi Ziono parapijos lietuviškai ir vokiškai sekmadieninėms mokyklėlėms.

Gausų rašytinį kun. Jono Paupero palikimą, be jau paminėtų darbų, sudaro šie svarbiausi veikalai: „Asketizmo prasmė katalikybėje ir protestantizme“ (vokiečių k., 1933 m.), „Regimoji ir neregimoji bažnyčia“ (1934 m.), „M. Liuteris ir P. Melanchtonas“ (1948 m.), „Reformacijos veikėjai ir jų įtaka Lietuvoje“ (1955 m.).

 

http://8diena.lt/