Bažnytinė muzika

Lietuvos giesmių šventė Kretingoje

2013 Biželio mėn. 30 d.

Prasidedančios kalendorinės vasaros pirmąjį savaitgalį visos Lietuvos evangelikų liuteronų mintys ir žvilgsniai buvo nukreipti į Kretingą. Gegužės 31 – birželio 2 d. vietos ev. liuteronų parapijoje rengtas „Tarnystės“ temą gvildenęs LELB Jaunimo centro seminaras, o birželio 1 d., šeštadienį, miestą užplūdo evangeliški chorai iš artimesnių bei tolimesnių Lietuvos kampelių: 15.00 val. Kretingos ev. liuteronų bažnyčioje nuskambės 22-oji evangeliška Giesmių šventė.

Nors džiugino puikūs orai ir sąlygos buvo labai palankios, iškilminga šventės dalyvių eisena į ev. liuteronų bažnyčią šįkart nesurengta. Vis dėlto, kad šiemet 760 metų jubiliejų mininti Kretinga aiškiau pajustų konfesinę krašto įvairovę ir ekumeninę bendrystę, Giesmių šventė neapsiribojo iškilmingomis pamaldomis ir muzikos programa pačiame miesto centre įsikūrusioje ev. liuteronų bažnyčioje (dabartinis jos pastatas iškilo 1899 m.), bet kvietė ir į evangeliškų muzikos kolektyvų koncertą kitoje aikštės pusėje greta R. katalikų bažnyčios veikiančio pranciškonų vienuolyno kiemelyje. Nuo 11.00 val. kretingiškius ir miesto svečius džiugino nepailstantis jungtinis Šilutės, Pagėgių ir Žemaičių Naumiesčio ev. liuteronų parapijų choras (vad. Valteris Matulis) bei Šilutės ev. liuteronų parapijos pučiamųjų ansamblis (vad. Gražvydas Raila). Pranciškonų vienuolyno kiemelyje choro giesmės bei pučiamųjų instrumentų muzika skambėjo ypatingai gražiai ir susilaukė gan gausių klausytojų – Giesmių šventės diena prasidėjo! Evangeliškojo paveldo svarbą visai mūsų valstybei pabrėžė ir šiemet minimos kun. Martyno Mažvydo, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus, 450-osios mirties metinės. Šių metų Giesmių šventėje pastarajai sukakčiai skirtas esminis akcentas – po Kretingos ev. liuteronų bažnyčios skliautais skambėjo Vytauto Juozapaičio oratorijos „Mažvydas“ fragmentai, o pirmoji oratorijos dalis „Gijvenima tas turies pašlovinta“ buvo pasirinkta pagrindiniu jungtinio šventės dalyvių choro kūriniu, kuriam dirigavo pats maestro. Naujomis spalvomis Giesmių šventę praturtino ne vien jungtiniams chorams „Mažvydo“ oratorijoje akompanavusios kanklininkės – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ansamblis (vad. Birutė Giraitytė) bei Šiaulių kanklių trio „Aušrinė“ (vad. Regina Vaišnorienė). Simboliniu šventės akcentu tapo ir po liturginės dalies didingai nuaidėjusi tradicinė L. van Bethoveno „Padangės giria“, evangeliškų giesmių švenčių repertuare skambanti nuo 1938 metų. Kūriniui dirigavo ilgametis pagrindinis Giesmių švenčių dirigentas Bronislovas Skirsgilas drauge su savo studijų kolega V. Juozapaičiu.

Džiugu, kad Giesmių šventėse nuskamba ir pačių dalyvių kūryba – jungtinis Vilniaus ev. reformatų choras „Giesmė“ ir Vilniaus r. Pagirių choras „Pagirių dainoriai“ atliko savo vadovės Janinos Pamarnackienės kūrinį „Dievo avinėli“. Savo kūrybos giesmių skambesį Janina parodo jau ne pirmoje šventėje. Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandrauga svarsto galimybę netolimoje ateityje padėti jai išleisti giesmių sąsiuvinį chorams, kuriuo galėtų pasinaudoti ir mūsų bažnyčios muzikos kolektyvai.

Šventės pamaldų liturgijai vadovavo LELB vyskupas Mindaugas Sabutis ir Kretingos ev. liuteronų parapijos kunigas dr. Darius Petkūnas. Dalyvių protus ir širdis palietė vyskupo pamokslo žodžiai, jog Dievas žmogų myli ne todėl, kad žmogus yra geras ar tobulas, o todėl, kad Dievas – geras ir mylintis. Vyskupas pabrėžė giedojimo svarbą visai bažnyčiai ir kiekvienam tikinčiajam: „Giesmė visada yra vieša. Giedoti – tai liudyti savo tikėjimą, liudyti tiesą.“ Prie šventės liturgijos ne tik Dievo žodžiu, bet ir muzikos garsais tradiciškai prisidėjo kun. Liudvikas Fetingis, vadovavęs Plikių ir Dovilų parapijų pučiamųjų chorui. Drauge su jaunimo seminaro dalyviais į šventę įsijungė kun. Juozas Mišeikis ir diak. Karolis Skausmenis, pamaldose dalyvavo su šeimomis atvykę kun. Remigijus Šemeklis ir kun. Vaidas Klesevičius. Šventės dalyvius ir svečius suartino bendra ekumeninė Viešpaties Vakarienė.

Šventei baigiantis, LEBMS valdybos pirmininkė Laura Matuzaitė-Kairienė šiltus padėkos žodžius tarė ilgamečiam švenčių dirigentui B. Skirsgilui, kompozitoriui bei dirigentui V. Juozapaičiui, kuris atliko ypatingai prasmingą darbą – prikėlė mūsų ev. liuteronų kunigo M. Mažvydo giesmes naujam gyvenimui. Nuo šiol Mažvydas didingai skamba bažnyčiose bei koncertų salėse, giedant galingiems chorams, – tai tarsi dvasinis tiltas, jungiantis XVI amžių su mūsų dienomis! L. Matuzaitė-Kairienė dėkojo visiems chorų vadovams, šventės organizatoriams ir dalyviams bei drąsino Giesmių šventėje pasisėmus naujų jėgų, sugrįžus į savo parapijas tęsti mūsų tėvų ir protėvių pradėtą darbą su nauja nepalaužiama energija, stiprinti savo bendruomenes ir jose gyvuojančius muzikinius kolektyvus.

Galiausiai tradiciniu G. Schwarze’ės „Palaimos palinkėjimu“ dalyviai ir svečiai palinkėjo vieni kitiems geros kelionės namo su viltimi kitąmet vėl susitikti kurioje kitoje ev. liuteronų ar ev. reformatų parapijoje.

Nuolatinių šventės dalyvių nuomone, 2013-ųjų šventės meninis lygis buvo vienas iš geriausių, o gal ir geriausias iš iki šiol surengtų evangeliškų Giesmių švenčių. Pasak LEBMS valdybos pirmininkės L. Matuzaitės-Kairienės, kuriai pritartų ir daugelis kitų šventės dalyvių, tenka apgailestauti, kad pastaruoju metu mūsų kunigų susidomėjimas švente ir savo chorų bei ansamblių palaikymas – stebėtinai mažas. Juk kas geriau padrąsintų ir paskatintų choristus, o ir kitus aktyvius parapijiečius telktis ir veikti drauge, jei ne jų kunigų buvimas drauge su parapija? Liūdina ir tai, kad pasidžiaugti tikrai aukšto meninio lygio švente susirinko visai nedaug pačių kretingiškių, netgi parapijos narių. Ši tendencija, deja, pastaruoju metu būdinga ir kitoms parapijoms. Galbūt parapijiečius savo pavyzdžiu paveikiau paskatintų parapijų tarybų nariai?

Tačiau nenorėdami baigti minorine gaidele, kviečiame jau dabar visus kunigus, chorų vadovus, choristus bei bažnytinės muzikos gerbėjus pamąstyti apie 2014-ųjų – kun. Kristijono Donelaičio jubiliejaus metų – Giesmių šventę. Kurioje bažnyčioje galėtume vėl rengtis chorų šventei? Kokiais svečių kolektyvais galėtume šventę papuošti? Jau dabar verta pamąstyti, kaip chorų šventė galėtų įsilieti į bendrą miesto ar miestelio kultūrinį gyvenimą. Muzikos sandraugos darbuotojai jau dabar galvoja apie liturginį būsimos šventės pavidalą, taip pat apie jungtinio choro repertuarą. Pasak L. Matuzaitės-Kairienės, galvojama įtraukti į Giesmių šventę dar keletą oratorijos „Mažvydas“ giesmių. Pavyzdžiui, puikiai tiktų liturgijoje solisto atliekama ketvirtoji oratorijos giesmė „Tieve musu dąnguięsis“ ir Sekminių temai tinkanti trečioji giesmė „Šventa Dvase, musump ateik“. Norėtųsi, kad Giesmių šventei būtų ruošiamasi ne paskutinį mėnesį ar savaitę, tačiau ištisus metus, ir kad ši šventė taptų ne tik mūsų evangeliškų bažnyčių, tačiau ir viso miestelio ar regiono chorų bei instrumentinių kolektyvų Giesmių švente, visuomenės įvykiu!

„Lietuvos evangelikų kelias“ 2013 Nr.6

Nuotraukos Martos Karaliutės