Bažnytinė muzika

Tarptautinė giedojimo savaitė Palangoje: „Bažytinės muzikos tiltas – Vokietija – Lietuva – Karaliaučius“

2018 Rugpjūčio mėn. 19 d.

Jau daugiau nei du dešimtmečius Lietuvos evangeliškosios liuteronų bažnytinės muzikos sandrauga (LELBMS, vadovė Laura Matuzaitė Kairienė) antroje vasaros pusėje (šiemet vyko 07.29-08.05) rengia tarptautinius chorinės muzikos seminarus pajūryje (porą metų vyko Jurbarke), į kuriuos suvažiuoja chorinės muzikos entuziastai iš visos Lietuvos, ir nebūtinai tik liuteronai. Pilnas seminaro pavadinimas: Tarptautinė giedojimo savaitė Palangoje – 2018 „Bažnytinės muzikos tiltas – Vokietija – Lietuva – Karaliaučius“ – pilnas tarptautiškumo, todėl būtent šiuo aspektu jį ir apžvelgsime.

Tarptautiškas seminaras pirmiausia yra tuo, kad jo meno vadovo pareigas pastaruosius 15 metų paprastai eina choro dirigentas iš Vokietijos (nors yra buvę ir iš JAV – Arūnas Kaminskas 2005 metais; Lietuvos – Remigijus Songaila 2006 m.; Šveicarijos – Thomas Rink 2008 ir 2015 m.). Šiais metais meninę programą sudarė ir ją realizavo choro dirigentas Hermann Feist (nuotr.) iš Pietų Vokietijos – Lahro miesto (44 tūkst. gyventojų). H. Feisto darbų apimtis Vokietijoje nusakyti nėra paprasta – jis ir chorvedys, ir vargonininkas, ir pedagogas, ir kompozitorius, chorų festivalių organizatorius, meno vadovas ir vyr. dirigentas. Hermannas yra Lahro srities evangeliškosios bažnytinės muzikos vadovas (direktorius), vadovauja „Concertino Vocale Lahr“ chorui, diriguoja Lahro Kantorai chorui (taip vadinami dideli, 50-100 dainininkų chorai), dirba su šešiais vaikų ir jaunimo chorais (su jais paruošia apie 80 kūrinėlių per metus), reguliariai rengia jungtinių chorų koncertus (taip pat ir tarptautinius projektus), su suaugusiais atlikdamas stambios formos kūrinius su orkestru, su vaikais – tetralizuotus, linksmus festivalius (irgi su orkestru), kuria dainas vaikų ir jaunimo chorams, veda vargonininkų meistriškumo kėlimo pamokas. Su energija trykštančiu Hermannu Feistu LELBMS vasaros seminaro dalyviai susipažino 2015 metais Klaipėdoje (dirbo kartu su Thomu Rinku). Šiemet, Palangoje, jis pasiūlė didžiulę programą – 15 kūrinių (koncertuose atlikta 13). Džiugu, kad šalia F. Mendelssohno Bartholdy, A. Grečianinovo, anglų, airių kompozitorių opusų, H. Feisto iniciatyva į programą buvo įtrauktas Vytauto Miškinio „Cantate Domino“ (dirigavo Kauno J. Gruodžio konservatorijos studentas Augustas Kvedaravičius). Įdomi patirtis buvo repetuoti paties Hermanno dainas jaunimo chorams (buvo atliktos keturios) – vokiškai, greitu tempu, neįprastu ritmu ir su metro kaita.

Repeticijoms ir koncertuose akompanavo jauna pianistė ir vargonininkė Anna Miasojedova – aukštąjį muzikinį išsilavinimą įgijusi Maskvoje, Vokietijoje studijavusi vargonavimą ir dvejus metus dirbanti Lahre – dar vienas seminarotarptautiškumo ženklas, kaip ir tai, kad choras šiemet, kaip ir 2015 metais, – tarptautinis: kamerinė choro „Concertino Vocale Lahr“ grupė – 25 dainininkai ir 13-ka lietuvių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Jurbarko.

‎Kaip kilo mintis surengti tarptautinį koncertų turą į Tilžę (Sovietską), Gumbinę (Gusevą) ir Karaliaučių (Kaliningradą) ir kokias kliūtis teko įveikti rengiant kelionę į Kaliningrado sritį papasakojo LELBMS vadovė Laura Matuzaitė Kairienė:


Laura Matuzaitė Kairienė: Kelionė į Kaliningrado sritį tapo tikru iššūkiu organizuojant visą seminarą. Ši idėja kilo mudviem su vadovu Hermannu, kai jis prieš 2 metus atvyko koncertuoti (vargonuoti) į Vilkyškių vargonų muzikos festivalį. Tuomet su juo ruošiau jubiliejinį “Reformacijos – 500” chorų sąsiuvinį. Ilgai sėdint vakarais su Hermannu ir renkant lietuviškų ir vokiškų liuteroniškų reformacijos laikmečio giesmių atitikmenis, pasakojau jam apie pirmuosius LELBMS seminarus, kuriuos 1994-95 m. organizuodavo kantorius iš Pfalzo (Vokietija) Frieder Gutowski Nidoje, “Auksinės kopos” arba “Urbo kalno” viešbučiuose. Tada dalyvavo choristai savanoriai iš Vokietijos, Kaliningrado srities bei Lietuvos (tuomet šiuose seminaruose dalyvavau dar kaip J. Gruodžio konservatorijos studentė). Seminarai vykdavo rugsėjį ir net dvi savaites. Jos pasibaigdavo kelione į Kaliningrado sritį: koncertuodavome įvairiuose mažose parapijose, teko aplankyti bei giedoti ir Kaliningrado Katedroje – tada ji dar nebuvo restauruota. Pamenu, kad įėjome pro didžiules duris, o Katedros vidus – po atviru dangumi… Lijo lietus, tačiau mes vistiek sustojome ir giedojome. Berods, tai buvo giesmė “Laudate omnes gentes” (Giedokit visos tautos), nebegaliu tiksliai pasakyti. Taigi, šie pokalbiai ir prisiminimai inspiravo mūsų kelionės tikslą. Hermannas patikino, kad tokiu būdu jis tikrai surinktų didelę savo choristų grupę, kurie dalinai remtų mūsų seminarą, apmokėtų savo kelionės ir gyvenimo Palangoje išlaidas, ir taip kilo idėja dar kartą aplankyti Kaliningradą. Deja, sunkumų su Kaliningrado koncerto organizavimu visgi turėjome. Koncerto galimybės ir datos suderinimą prieš metus patikėjome rusų kilmės vargonininkei Annai Miasojedovai, kilusiai iš Maskvos, puikiai kalbančiai rusiškai, tačiau didžiam mūsų nustebimui ir nusivylimui, dėl neaiškių priežasčių, birželio mėnesį (likus vos dviems mėnesiams iki seminaro) sužinojom, kad koncerto Kaliningrado katedroje suorganizuoti nepavyko.

Tada, nieko nelaukdami, ėmėmės plano B! Mano vyras, kunigas Mindaugas Kairys, turėjo iš anksčiau rusų vizą, jau buvo lankęsis Guseve (Gumbinėje) ir kituose mažesniuose miesteliuose, ieškodamas diakonijai reikalingų kontaktų. Jis buvo jau prieš metus užmezgęs kontaktus su Zalsburgiečių ev. liuteronų parapija ir diakonijos centru Guseve (Gumbinėje). Nors seminaro meno vadovas Hermann Feist jau galvojo atšaukti kelionę į Kaliningrado sritį, mes nenuleidome rankų ir nutarėme organizuoti kelionę aplankant mažesnes Kaliningrado srities parapijas. Susisiekėme su Guseve (Gumbinėje) esančiu diakonijos direktoriumi, sulaukėme birželį paskirto naujo jauno kunigo Aleksej Čižov, kuris taip pat labai mielai ėmėsi inicijuoti koncerto organizavimą, keitėmės ir derinome koncertinius plakatus, aiškinomės kainas bei atstumus tarp miestų, organizavome maitinimą. Tada susisiekėme su Lietuvių katalikų bendruomene Sovietske ir jų kunigu A. Gauronskiu, jie mielai mus pakvietė vakariniam koncertui Sovietsko Kristaus Prisikėlimo R. Katalikų bažnyčioje. Labai liūdino mintis, kad niekaip nepavyko susitarti dėl koncerto Kaliningrado Katedroje, tad ėmiau organizuoti ir derinti bent jau ekskursiją ten. Tinkamo kontakto neturėjau, tačiau nenuleidau rankų ir ėmiau jo ieškoti. Radau keletą žmonių, kurie vis pasiūlydavo kontaktuoti su kuo nors kitu. Taip susisiekiau su Elisaveta Abalkjan, kuri yra viena iš Kaliningrado katedros koncertų organizatorių. Jos dėka turėjome labai įdomią ekskursiją ne koncertų metu (pasirodo, Kaliningrado Katedroje vasaros metu kiekvieną dieną yra organizuojami net trys vargonų muzikos mini-koncertai 12.00, 14.00, ir 18.00 val.) Taigi, mes gavome net 40 minučių choriniam ir vargoniniam muzikavimui iki 17.30 val. Ir dar – visa grupė galėjome nemokamai likti 18.00 val. vargonų muzikos mini-koncerte, kuriame vargonais grojo tituluotas Kaliningrado katedros vargonininkas Evgenij Avramenko. Nuostabu, juk jau buvome beveik nuleidę sparnus, beveik norėjome atsisakyti šios puikios idėjos (O ir vizas lietuviai gavome penktadienio popietę, dieną prieš kelionę)! Žinojau, kad kiekvienas iš mūsų projektinio choro dalyvių, ypač vokiečiai, turėjo tam tikrų asmeninių sąsajų su Kaliningradu ar Kaliningrado sritimi, ir ši kelionė buvo tikrai labai prasminga ir svarbi. Pavyzdžiui, vokiečio tenoro Thom’o Klatto senelis buvo kunigas ir tarnavo bei pamokslavo Gumbinėje, toje pačioje Zalsburgiečių bažnyčioje, kurioje mes lankėmės. Kaip prasminga ir jaudinančiai gilu prisiliesti prie savo šeimos ištakų! Sylvia ir Thomas Klatt pasakojo, kad nesitvėrė džiaugsmu, kai sužinojo apie kelionę į Gumbinę.

 

Choras.lt: Pirmą kartą giedojimo seminaras vyko Palangoje. Su kokiais sunkumais susidūrėte rengdama tarptautinį seminarą kurorte, kuriam būdingos kitokios kainos ir turistų antplūdis vasarą?

Laura M. Kairienė: Kai seminaras įvyksta, tų sunkumų atrodo lyg ir nebuvę.
Iš tiesų mintį organizuoti giedojimo seminarą Palangoje brandinau jau ištisus metus, nuo tada, kai kunigas Darius Petkūnas ėmė kviestis bažnyčios muzikus klausytis himnologinių seminarų, vedamų kvalifikuotų himnologų ir teologų iš Amerikos.


Idealios apnakvydinimo salygos ir konferencijų salės, pritaikytos darbui su žmonėmis, Palangos ev. liuteronų parapijoje jau seniai labai viliojo, nors Palanga liepos – rugpjūčio mėnesiais išgyvena turistų antplūdį ir nesiskaito su kainomis. Tačiau kunigo Dariaus Petkūno padrąsinta ėmiausi šio iššūkio – chorinės muzikos giedojimo seminarui Palangoje (daugelį metų tokio pobūdžio seminarus LELB Muzikos sandraugos rėmuose organizuodavome Klaipėdoje, kur tekdavo naudotis minimaliomis Klaipėdos ev. liuteronų parapijos patalpomis, apgyvendinimui nuomodavome įvairius bendrabučius, o choriniam ir vargonų darbui nuomodavom Klaipėdos Menų fakulteto patalpas; maitinimas viešose Klaipėdos kavinėse taip pat nebuvo pats pigiausias variantas, tačiau tokie seminarai visad traukdavo nuostabia galimybe laisvalaikiu pabūti prie jūros ir tuo pačiu kažką prasmingo nuveikti vasaros metu bažnytinės muzikos srityje). Palangoje nepatogumas buvo vienas: gausaus seminaro dalyvių skaičiaus iš Vokietijos ir Lietuvos (38 dalyviai) visgi nepavyko sutalpinti po vienu Palangos ev. liuteronų bažnyčios diakonijos stogu. Problemą išsprendėme su Palangos “Politechnikos” poilsio namais, kurie negąsdino didelėmis kainomis, nes juos užrezervavome prieš pusę metų. Ir atstumas iki Palangos diakonijos centro – tik 20 min. pėsčiomis.


Seminaro dalyviai iš Vokietijos rinkosi net kelias dienas prieš seminarą, juos pasitikome tiesiai iš oro uosto, kuris yra tik 7 min. kelio nuo Palangos. Palangos diakonijos namuose apgyvendinome visą vokiečių choristų grupę, čia organizavome bendrus pusryčius visiems – vokiečiams ir lietuviams.

Choro repeticijos vyko puikioje konferencijų salėje, ir nors vasaros karštis smogė būtent tą savaitę (kasdien virš +30C!), tačiau jūra buvo pasiekiama visomis laisvalaikio akimirkomis, ir kad ir kaip buvo karšta repetuoti patalpose, choristų entuziazmas per savaitę neišblėso.


Iš Vokietijos, Lahro miesto, atvyko net 25 kamerinio choro „Concertino Vocale Lahr“ giesmininkai ir jų vadovas, bažnyčios muzikos direktorius Hermann Feist, kuris buvo pakviestas būti ir seminaro meno vadovu. Taip pat seminare dalyvavo patyrę choristai ir chorų vadovai iš Lietuvos (Vilnius, Kaunas, Klaipėdos, Jurbarko). Turėjome solistę Andželą Jagminaitę iš Jurbarko ir akompaniatorę vargonininkę iš Schiltach miestelio Vokietijoje – Anną Miasojedovą.

 

Choras.lt: Kaip pati vertinate seminaro eigą ir surengtus koncertus?

Laura M. Kairienė: Pačiai vertinti gana sudėtinga. Iš vienos pusės seminaro užsibrėžtus tikslus įveikėme tikrai sklandžiai ir su kaupu. Chorinės literatūros programa milžiniška, per savaitę įveikėme 1,30 min. chorinės muzikos programą, kuri buvo ir stilistiškai, ir sudėtingumo atžvilgiu labai skirtinga ir sudėtinga. Seminaro tikslas nėra pademonstruoti aukštą chorinio profesionalumo lygį, nes tai nėra vientisas choras: į seminarą susirenka labai įvairaus amžiaus ir muzikinio išsilavinimo choristai. Seminaro tikslas yra supažindinti seminaro dalyvius, ir taip pat klausytojus, su skirtingo žanro, įdomios stilistikos bažnytinės muzikos kūriniais, kuriuos vėliau galėtų tobulinti ir atlikti seminaro dalyviai savo bažnytiniuose choruose.


Koncertuose turėjome galimybę išbandyti įvairių bažnyčių akustines erdves: vienaip kūriniai skamba nedidukėje Palangos ev. liuteronų bažnyčioje, kitaip – Kaliningrado Katedroje, ir kas tinka vienoje bažnyčioje, ne visada gali tikti kitoje. Labai smagu buvo Guseve (Gumbinė) dalyvauti pamaldose, kuriose kunigas Mindaugas labai gražiai ir prasmingai pasveikino susirinkusius.


Savaitę chorinio darbo galima vertinti dvejopai – kartais lyg ir pritrūkdavo kantrybės, norėdavosi gilesnių – atskirų chorinių balsų – repeticijų, kadangi repeticijos buvo dvikalbės, ne visada pavykdavo tiksliai perduoti mintį, kurią norėjo išsakyti vadovas, tačiau, žinant, kad neturime dalyvauti kokiame nors chorinės muzikos konkurse, ši chorinės muzikos visuma išsivystė į labai gražų ir gan aukštą meninį rezultatą.


Kasmet inicijuojame ir skatiname jaunuosius dirigentus išbandyti save prie seminaro choro. Labai džiaugiamės, kad šiais metais (2017-ais debiutavęs Jurbarke) jaunasis dirigentas Augustas Kvedaravičius vėl sėkmingai dirigavo jungtiniam seminaro chorui. Pernai, šio seminaro inspiruotas ir paskatintas, Augustas įstojo į Kauno J. Gruodžio konservatoriją ir tęsia dirigavimo studijas. O šiais metais Augustas turėjo gan “kietą riešutėlį” – V.Miškinio “Cantate Domino” – ir puikiai suvaldė chorą seminaro koncertuose. Džaugiamės, kad jaunieji muzikai nori ir ieško savęs ir tobulinasi tokiuose seminaruose, kurių Lietuvoje tikrai nėra labai daug.

Choras.lt: Kada prasidės pasiruošimas kitų metų LELBMS chorinės muzikos seminarui?

Laura M. Kairienė: Jau dabar galvoju ir renku idėjas kitų metų seminarui, kol kas jos dar nedrąsios ir nėra labai aiškios, tačiau viena žinau – seminarą tikrai rengsime, gal būt kartosime giedojimo seminaro praktiką Jurbarko ev. liuteronų parapijoje. Noriu ateinančiais metais vėl įtraukti daugiau jaunimo, jaunų šeimų ir jų vaikus, gal būt pribrandinsiu mintį iki nedidelio miuziklo vaikams ir suaugusiems. Matysim…

‎‎

Koncertuose Palangoje, Tilžėje, Gumbinėje ir Karaliaučiuje skambėjo (dirigavo KMD Hermann Feist):

F. Mendelssohn Bartholdy „Hör mein Bitten, Herr“ (Hymne) – vokiškai.
F. Mendelssohn Bartholdy „Lass, o Herr, mich Hilfe finden“ op. 96 Nr.1, – vokiškai.
F. Mendelssohn Bartholdy „Jauchzet dem Herrn alleWelt“ Ps.100 op. 69 Nr. 2 – vokiškai.
F. Mendelssohn Bartholdy “Kelkitės, garsingai aidi” choralas lietuviškai (dirigavo Laura Kairienė)
Alexander Gretchaninoff Gloria iš „Missa festiva“ – lotynų kalba.
Anglų ir airių kompozitorių kūriniai (anglų kalba):
Charles V. Stanford “Arise, shine“ (Motetas)
Charles Wood, O thou, the central orb (Motetas)
Thomas Attwood, O God, who by the leading of a star (Motetas)
Hermann Feist (*1955) 4 modernios giesmės (vokiškai):
-Ich will dir danken Herr (Aš noriu dėkoti tau, Viešpatie)
-Unfriede herrscht auf der Erde (Nesantaika viešpatauja žemėje)
-Einer hat uns angesteckt (Vienas mus visus užkrėtė tikėjimu)
-Wir tanzen auf den Mauern (Mes šokame ant sienų)
Vytauto Miškinio (*1954) “Cantate Domino” (dirigavo Augustas Kvedaravičius)