Bažnytinė muzika

Vilniaus choras festivalyje Greifsvalde

2012 Spalio mėn. 19 d.

Chorų festivalis „Dreiklang 2012“, įvykęs rugpjūčio 24–26 dienomis Greifsvalde, buvo pirmoji didelė Vokietijos Šiaurės bažnyčios (Evangelisch-Lutherische Kirche in Norddeutschland, sutrumpintai Nordkirche) suorganizuota chorinės muzikos šventė. Šiaurės bažnyčia pasivadino šiemet prieš Sekmines susivienijusios Šiaurės Elbės, Meklenburgo ir Priešakinės Pomeranijos evangelikų bažnyčios. Šventėje dalyvavo daugiau nei 3000 giesmininkų ir maždaug 100 šiaurinės Vokietijos chorų, taip pat svečių chorai iš kaimyninių Baltijos jūros kraštų – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos. Vasarą ištuštėjęs Greifsvaldas – universitetinis ir Hanzos miestas – tomis dienomis aiškiai pagyvėjo: jo bažnyčiose, koncertų salėse, aikštėse, uoste skambėjo neįprastai daug muzikos.

Lietuvai šventėje atstovavo jau nebe pirmą kartą susijungiantis ir Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugos (LEBMS) palaimintas kolektyvas – Vilniaus evangelikų reformatų choras „Giesmė“ su Pagirių choro grupe (vadovė J. Pamarnackienė) ir Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos choras (vadovė A. Saldukienė). Iš viso beveik 30 žmonių.

Po daugiau nei parą trukusios kelionės penktadienio vakarą vos ne tiesiai iš autobuso nuvykome į šventės atidarymo koncertą miesto šv. Mikalojaus katedroje. Felikso Mendelsono-Bartholdy oratoriją „Elias“ atliko Hamburgo šv. Mykolo choras su simfoniniu orkestru, Švėrino katedros choras, Greifsvaldo katedros choras ir Gdansko (Danzigo) filharmonijos solistai, dirigavo Chirstoph Schoener. Renginys didingas: didžiulė katedra pilnutėlė prisodinta šventės dalyvių, o apsidėje po neįtikėtinai aukštai sumontuotais vargonais įrengta scena – pilnutėlė atlikėjų. Didžiulis, su pertrauka atliekamas kūrinys neprailgo, nes organizatoriai pasirūpino klausytojus padaryti... dalyviais: abiejose koncerto dalyse buvo po vieną choro kūrinį, kurį – iš anksto pasimokę – giedojo visi klausytojai.

Šeštadienį dvidešimtyje miesto vietų vyko chorinės muzikos seminarai įvairiausiomis temomis: ankstyvojo baroko Baltijos chorinė muzika, estų šiuolaikinė chorinė muzika, gospelas, skandinavų chorinė muzika, chorinės improvizacijos, dvigubi chorai ir t. t. Mūsų choristai patys pasirinko temas ir taip pat pabiro po seminarus, kuriuos vedė patyrę chorvedžiai. Per 1,5–2 valandas parengti kūriniai po pietų buvo atliekami senamiesčio bažnyčiose. Vėlai vakare, po vakarinių pamaldų, vyko bene pagrindinis festivalio renginys – „Chorų naktis“. Mūsų choras su daugeliu kitų kolektyvų koncertavo šv. Marijos bažnyčioje. Vietiniai šiaurinės Vokietijos chorai giedojo įvairių laikotarpių kompozitorių, daugiausia vokiečių, kūrinius, nors krito į akis, kad čia neblogai žinomas ir mėgstamas estų kompozitorius Urmas Sisask (g. 1960) – jo kūrinių buvo gal 3 chorų repertuare.

Lietuvos ir Estijos chorų pasirodymai buvo lyg gaivaus vėjo gūsis ganėtinai nuobodžiose vietinių chorų programose. Kaip rašė klasikai, „...mes nesiėmėme mokyti vokiečių, kaip giedoti Bachą...“ ir parengėme lietuvių kompozitorių programą: M. Mažvydo „Gyvenimą tas turės“, V. Jakubėno „Tyloj tu švenčiamasis“, V. Banaičio „Gerą kovą išlaikiau“, M. Genio „Valio!“ ir ... J. Naujalio „Lietuva brangi“. Vokiečio ausiai lietuviški sąskambiai greičiausiai nebuvo girdėti, tačiau, atrodo, paliko įspūdį, nes susilaukėme intensyvių plojimų.

Vakaro viršūne tapo Talino Senamiesčio gimnazijos kamerinio choro pasirodymas. Tautiniais drabužiais apsirengę moksleiviai giedojo vien savo nacionalinę muziką: Ester Mägi (g. 1922), Urmas Sisask (g. 1960) ir Pärt Uusberg (g.1986) kūrinius. Pasisekimas buvo didžiulis, choras buvo iškviestas į sceną dar kartą...

Koncertas baigėsi jau po 11 val. vakaro. Grįždami į autobusą, užsukome į šv. Mikalojaus katedrą, kur taip pat vyko „Chorų nakties“ koncertas. Ir pačiu laiku: pusę dvylikos čia prasidėjo įspūdinga Taizė naktinė malda su giesmėmis.

Sekmadienio rytą chorų šventės dalyviai išsivažinėjo po Greifsvaldo apylinkių bažnyčias dalyvauti pamaldose. Mūsų ir lenkų chorai išvyko į Gristowo kaimo evangelikų bažnyčią už keliolikos kilometrų nuo miesto, prie jūros. Bažnyčioje sugiedojome M. Mažvydo „Gyvenimą tas turės“. Pasirodo, šios bažnyčios chore gieda ir mūsų gidė – vietinė lietuvaitė Roma. Po pamaldų prie vargonų prisėdo mūsų tenoras Aleksandras Isakovas ir instrumentas sužėrėjo naujomis spalvomis... Prisistatė kunigė Christa D. Hunzinger, kurią prieš trejus metus buvome susitikę Žeimelyje, giesmių šventėje.

Po pietų iš senamiesčio bažnyčių choristų kolonos pajudėjo į miesto turgaus aikštę, kur buvo atliekama kompozitoriaus Uwės Steinmetzo džiazo kantata „Dievas yra dabar“, po kurios šventės organizatoriai paskelbė festivalio uždarymą ir palinkėjo visiems laimingos kelionės namo.

Baigiamasis šventės akordas buvo žymaus Stokholmo Erico Ericsono Kamerinio choro koncertas „From Bach to Bäck and back“ šv. Mikalojaus katedroje – ji vėl buvo pilnutėlė... Šis pasaulyje gerai žinomas kolektyvas yra buvęs ir Lietuvoje.

Šventės metu mūsų tenoras Aleksandras Isakovas nepraleido nė vienos progos susipažinti su vietiniais vargonininkais, prieiti prie vargonų ir net pabandyti jais pagroti. Kai kur tai pavyko. Reikia tikėtis, kad Aleksandro užmegzti profesionalūs kontaktai suteiks jam galimybių daugiau pakoncertuoti Vokietijoje ir taip garsinti Lietuvos vardą.

Pirmadienio rytą pajudėjom namo. Pakeliui kelioms valandoms sustojom Berlyno centre, kur kai kurie spėjo netgi aplankyti porą muziejų, kai kas bent jau bažnyčias. Iš šventės liko storas giesmių sąsiuvinis, leisiantis papildyti mūsų chorų repertuarą.

Dr. Vidūnas Ramša

Nuotraukos Dalios Urbanaitės

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2012 Nr. 9