Archyvas - 2003

Pašventintas paminklas kunigui - poetui Kristijonui Donelaičiui

2003 m. gegužės 10 dieną Rambyno kalne esančiose Bitėnų evangelikų liuteronų kapinaitėse buvo pašventintas paminklas lietuvių liuteronų kunigui - poetui Kristijonui Donelaičiui.

Pašventinimo iškilmės prasidėjo tradicine Bitėnų kapinių švente, kurią pravedė vietos kunigas Mindaugas Kairys, kun. Reinholdas Moras ir kun. Darius Petkūnas. Iškilmėse dalyvavo Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ atstovai bei daug garbių svečių iš Lietuvos ir užsienio. Toliau šventė tęsėsi prie K. Donelaičiui pastatyto paminklo. Kun. D. Petkūnas ta proga skaitė pranešimą apie kunigo K. Donelaičio ganytojišką veiklą. Poeto palikimo tyrinėtojas, jo brolio ainis, knygos “Kristian Donalitius. Gesammelt und Aufgeschrieben von Lutz Wenau”, Lutz Wenau papasakojo kaip gimė idėja pastatyti šį paminklą. Jis minėjo, kad K. Donelaičio darbų puoselėtojas, Leipcigo universiteto profesorius Fransas Oskaras Tecneris (Tetzner, 1863-1919) K. Donelaičio gimtinėje, Lazdynėliuose, 1896 m. balandžio 8 d. atidengė paminklinį akmenį bei perskaitė savo sukurtą eiliuotą panegiriką, kurioje Donelaitį pavadino “poetų karaliumi”, žvaigžde, nušvietusia lietuvių literatūros padangę. Jo pastatytas paminklas išliko iki II pasaulinio karo. 1913-14 metais kun. dr. Vilius Gaigalaitis, kartu su vokiečių šviesuoliais, taip pat nusprendė įamžinti poeto atminimą, tačiau tą kartą jų kilnų siekį sutrukdė I pasaulinis karas. Lutz Wenau minėjo, kad jis stengėsi įvykdyti tai, ko nepavyko padaryti poeto gerbėjams 20 a. pradžioje. Jis į pagalbą pasikvietė architektus, Rytų Prūsijos lietuvininkų kultūros ekspertus, Mariją ir Martyną Purvinus, kurie jam padėjo įgyvendinti šią kilnią idėją. Lėšas, reikalingas paminklo pastatymui, paaukojo poeto K. Donelaičio ainiai, šiandien gyvenatys Vokietijoje.

Vilkyškų parapijos kunigas M. Kairys tarp kun. Kristijono Donelaičio ainių Kurt Donalies (iš kairės) ir Lutz Wenau (iš dešinės). Nuotrauka D. Petkūno.

Šventės metu Lutz Wenau perskaitė K. Donelaičio giminaičių sveikinimus. Kartu su juo pašventinimo iškilmėse dalyvavo ir kitas K. Donelaičio giminaitis Kurt Donalies su žmona Ellen iš Wuppertal. Šventę papuošė Klaipėdos parapijos jaunimo choras, pučiamųjų ansamblis, Ievos ir Augustės Petkūnaičių duetas. Po pašventinimo iškilmių dalyviai dar ilgai bendravo Martyno Jankaus sodyboje, kurioje šiandien veikia memorialinis muziejus.
Paminklo Kristijonui Donelaičiui autoriai Marija ir Martynas Purvinai pasakojo, kad pradžioje buvo svarstyta keli K. Donelaičio paminklo projektai. Lutz Wenau pasiūlė pastatyti akmenines plokštes, kuriose būtų aprašyta poeto kūryba ir jo nuopelnai lietuvių bei vokiečių literatūrai (K. Donelaitis rašė peoziją ne tik lietuvių, bet ir vokiečių kalbomis). Tačiau architektai M. ir M. Purvinai vietoje akmeninių plokščių pasiūlė pastatyti simbolinį altorių, ant kurio būtų padėta knyga, liudijanti K. Donelaičio kūrybą, kurioje gausu šventojo Rašto motyvų bei Liuteronų bažnyčios mokymo. Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Jonas Kalvanas (†2003) pasiūlė kreiptis į tautodailininką Antaną Bagdoną, kuris surado meistrą akmentašį Stasį Žuką, iš Tauragės rajono, Požeronų kaimo. Darbas vyko keliais etapais ir tęsėsi apie vienerius metus.
Architektai Marija ir Martynas Purvinai, kartu su kun. K. Donelaičio ainiais, pasidžiaugė, kad jiems pavyko pastatyti paminklą, simbolizuojantį dviejų kultūrų sąlytį. Paminklas, kuriame aprašyta poeto kūryba lietuvių ir vokiečių kalbomis rodo, kad abi tautos gali užmiršti praeities skriaudas ir draugiškai gyventi bendroje Europos Sąjungos šeimoje.