Archyvas - 2006

Baltijos liuteronų vyskupai nepritaria Švedijos liuteronų bažnyčios sprendimui

Kovo 6 d. Pärnu, Estijoje, susirinkę trijų Baltijos valstybių evangelikų liuteronų bažnyčių vadovai – Estijos ev.liuteronų bažnyčios arkivyskupas Andres Põder, Latvijos ev.liuteronų bažnyčios arkivyskupas Janis Vanags ir Lietuvos ev.liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, – paskelbė bendrą kreipimąsi į Švedijos evangelikų liuteronų bažnyčios arkivyskupą Karlą Gustavą Hammarą bei Pasaulio Liuteronų Sąjungos vadovus.

Pernai spalį Švedijos Bažnyčios generalinis sinodas pritarė galimybei bažnyčioje laiminti valstybės įstatymu įteisintą tos pačios lyties asmenų „registruotą partnerystę“. Baltijos liuteronų vyskupų kreipimesi apgailestaujama dėl tokio vienašališko Švedijos Bažnyčios sprendimo, nelaukiant Pasaulio Liuteronų Sąjungos specialios darbo grupės išvadų.

* * *

Upsalos arkivyskupui KG Hammarui
PLS prezidentui, vyskupui Markui S. Hansonui
PLS generaliniam sekretoriui, kun.dr. Ishmaeliui Noko

SUSIRŪPINĘ VIENYBE

Didžiulis brangių istorinių Švedijos Bažnyčios ir Baltijos bažnyčių ryšių vertinimas bei mūsų rimtas požiūris į priklausymą Pasaulio Liuteronų Sąjungai – Bažnyčių Bendrijai ragina mus rašyti šį laišką. Daugybę metų Švedijos Bažnyčia yra brangi ir reikšminga mūsų partnerė bei viena artimiausių kaimynių. Mus sieja ilga abipusiškai turtinanti istorija bei neįkainojamas apaštališkosios įpėdinystės ženklas. Sunku pervertinti Švedijos bažnyčios indėlį į ekumeninio judėjimo atsiradimą ir plėtrą. Drauge buvome dalyviai proceso, kuriuo PLS iš atskirų bažnyčių asociacijos tapo bažnyčių bendrija.

Todėl su dideliu skausmu ir liūdesiu sužinojome, kad Švedijos Bažnyčios generalinis sinodas 2005 m. spalio 27 d. nusprendė laiminti įstatymu įteisintas tos pačios lyties asmenų „registruotas partnerystes“. Griežtai smerkiame bet kokias neapykantos formas, nukreiptas prieš homoseksualus, tačiau esame įsitikinę, kad Bažnyčios pareiga ir ganytojiška atsakomybė yra skelbti jiems visą Dievo Žodį – įstatymą ir evangeliją, atgailą ir nuodėmių atleidimą vardan Kristaus, kūne, kurį Jis atpirko savo krauju. Mūsų Bažnyčios tiki, kad homoseksuali praktika yra nesuderinama su krikščionišku mokymu, apie tai byloja mūsų Viešpaties žodžiai: „Atsiverskite ir tikėkite evangelija!“ (Mk1,15). Manome, jog apie tai aiškiai kalba Šventasis Raštas, kaip jis tradiciškai skaitomas ir aiškinamas apaštališkos bažnyčios. Todėl tos pačios lyties asmenų partnerystės laiminimo negalime laikyti tiesiog ganytojiška globa. Šitoks sprendimas žymi milžinišką bažnyčios požiūrio į mokymo ir ganytojavimo uždavinio pasikeitimą.

Pripažindami ir gerbdami kiekvienos bažnyčios teisę spręsti pačiai, apgailestaujame dėl tokio vienašališko sprendimo. Akivaizdi prieštaringa reakcija į Švedijos delegacijos PLS asamblėjoje Vinipege pateiktą rezoliucijos projektą dėl homoseksualumo buvo aiškus ženklas, kokią neišvengiamą žalą tokios nuostatos priėmimas padarytų PLS bendrijai. PLS Taryba mėgino išvengti tokio smūgio ir suformavo darbo grupę šeimos, santuokos ir lytiškumo klausimams nagrinėti bei diskusijos pamatui sukurti. Nelaukdamas šio darbo pabaigos, generalinis Švedijos Bažnyčios sinodas minėtosios darbo grupės veiklą pavertė formaliomis pratybomis. Esame labai nuliūdę dėl to, kaip šis sprendimas pakenkė ekumeninėms pastangoms ir dar labiau nutolino galimybę pasiekti regimą Bažnyčios vienybę bei, mūsų manymu, sumažino pasitikėjimą visa Liuteronų Bažnyčia kitų bažnyčių akyse. Mums sunku suprasti, kodėl homoseksualumo klausimui suteikiama tokia svarba, kad dėl jo aukojama bažnyčios ekumeninė atsakomybė ir silpninama PLS bendrija. Pranešama, kad sprendimą laiminti tos pačios lyties asmenų sąjungas parėmė bažnyčios vyskupai. Jei taip yra iš tiesų, lieka neaišku, kaip vyskupo tarnystė padeda įgyvendinti bažnyčios vienybę, ir kaip Švedijos Bažnyčia šiandien supranta apaštališkosios įpėdinystės ženklą.

Vienašališkas vienos iš PLS narių sprendimas laiminti tos pačios lyties santykius, sukūrė precedentą, kuris paveiks mūsų santykius su Švedijos Bažnyčia bei turės įtakos bažnyčių tarpusavio santykiams PLS bendrijoje. Tos pačios lyties asmenų sąjungų laiminimas yra nesuderinamas su mūsų bažnyčių tikėjimu, išpažinimu ir mokymu. Mūsų bažnyčiose galiojantys statutai bei taisyklės neleidžia mums priimti patarnavimų iš tokių mūsų dvasininkų, kurie praktikuotų ar palaikytų tos pačios lyties porų laiminimą, bei su tokiais dvasininkais likti bendrystėje. Todėl tas pats pasakytina ir apie kitų bažnyčių dvasininkus. Atsiduriame situacijoje, kai nebegalime dalintis bendryste su kiekvienu Švedijos bažnyčios dvasininku. Tai taip pat reiškia, kad daugiau nebebus galima praktikuoti besąlygiško bendrystės ir tarnystės pripažinimo tarp visų PLS priklausančių bažnyčių.

Kadangi Kristaus kūno, Jo bažnyčios, vienybė yra mūsų svarbiausias rūpestis, nuoširdžiai norime išsaugoti mūsų santykius su Švedijos Bažnyčia ir bendrystę PLS, kiek tik leis naujosios aplinkybės. Minėtojo sprendimo poveikį ir permainų mastus dar reikia įvertinti ir ieškoti galimų sprendimų. Kviečiame visas PLS priklausančias bažnyčias Švedijos bažnyčios sprendimui skirti rimtą dėmesį, nes jis susijęs su mumis visais. Taip pat kviečiame PLS generalinį sekretorių kun.dr. I. Noko rasti būdų, kaip aptarti esamą padėtį mūsų Bažnyčių Bendrijoje. Su malda ir užtarimu turėtume permąstyti galimus tolesnių santykių modelius, kurie leistų išsaugoti tarpusavio darną ir integralumą.

Andres Põder,
Estijos evangelikų liuteronų bažnyčios arkivyskupas

Mindaugas Sabutis,
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas

Janis Vanags,
Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios arkivyskupas


Pärnu, 2006 m. kovo 6 d.