Archyvas - 2007

M. Mažvydo kelyje į Karaliaučių - naujas stogastulpis

Šeštadienį Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.) buvo atidengtas stogastulpis, skirtas lietuviškos spausdintos knygos 460-mečiui ir jos autoriui, liuteronų evangelikų kunigui, dirbusiam Ragainėje, Martynui Mažvydui (1520-1563) atminti.

Lietuviškos knygos istoriją, jos kelią iš Karaliaučiaus į Lietuvą, stogastulpiais ženklina ir taip ją įamžina Šilutės rajono Hermanno Sudermanno literatūrinės kraštotyros draugija. Jai padeda seniūnijų bendruomenės.
Lietuviškos knygos kelias nuo Švėkšnos iki Gardamo jau yra paženklintas dviem mediniais stogastulpiais, kuriuos sukūrė Švėkšnos dailės mokytojas 37-erių Vytautas Bliūdžius. Šeštadienį atidengtąjį jis kūrė beveik metus. Sunaudojo penkis ąžuolus ir dirbo už simbolinį uždarbį.
Beveik penkių metrų aukščio kompozicija simbolizuoja M.Mažvydą su lietuvišku Katekizmu rankose ir moterį - Lietuvą su krikščioniškų bažnyčių statybų maketais.

Kuningai L. Fetingis, R. Šemeklis, M. Žilinskis. Nuotr. A. Aleksėjūnienės

H.Sudermanno klubui įgyvendinti savo idėją šiemet labiausiai padėjo dar neregistruotas dvidešimties Šilutės baikerių klubas „Memel riders“. Jame susibūrė turtingi ir įtakingi Šilutės verslininkai, kuriems kultūros ženklų plėtotė rajone yra svarbi. „Davėme penkis tūkstančius litų ir atvažiavome pagerbti paminklo atidarymą šventiška ir drausminga kolona. Ir gavome raudonų rožių“,- džiaugsmingai įspūdžiais dalijosi odontologas Arūnas Dikšas.
Paminklas M.Mažvydui pastatytas prieš Dagotuvių šventę, į kurią Žemaičių Naumiesčio seniūnija kasmet kviečia visus iš čia kilusius kraštiečius. Jie suvažiuoja iš Vilniaus, Kauno,

Stogastulpio fragmentas. Nuotr. A. Aleksėjūnienės

Klaipėdos, Panevėžio. Kraštiečių draugija kasmet išleidžia specialų laikraštį „Svečias“, kuriame pristato gyventojų metų darbus gimtinės labui.
Šiemet jame nė žodžiu neužsiminta apie naujojo paminklo M.Mažvydui statybą ir atidengimą per Dagotuves priešais Evangelikų liuteronų bažnyčią.
Bet kraštiečių draugijos pirmininkas vilnietis geologijos mokslų dakataras, ilgametis Lietuvos geologijos muziejaus vadovas Zigmas Malinauskas publikavo publikaciją šia tema „Šilutės naujienų“ laikraštyje.

H.Sudermanno klubui įgyvendinti savo idėją šiemet labiausiai padėjo dar neregistruotas dvidešimties Šilutės baikerių klubas „Memel riders“. Nuotr. A. Aleksėjūnienės

Jis skeptiškai įvertino tai, jog žemaitiškoje rajono dalyje statomi paminklai M.Mažvydui. Šią nuomonæ jis raštu išdėstė ir savivaldybės administracijos direktoriui konservatoriui Šarūnui Laužikui, prašydamas įsikišti ir iniciatyvą stabdyti.
Rajono valdžia kultūros žmonių nestabdė. Meras valstietis liaudininkas Virgilijus Pozingis ir Šilutės-Šilalės apygardoje į Seimo narius išrinktas kraštietis socialdemokratas Zigmantas Balčytis prie naujojo paminklo vakar perkirpo simbolinę juostelę ir pasveikino visus pagarbos ženklo M.Mažvydui ir knygos keliui statybos organizatorius ir rėmėjus.
Z.Malinauskas dėl šių statybų spėjamoje M.Mažvydo gimtinėje ir jo kelyje į Karaliaučių laikosi kategoriškos nuomones. „Aš ją galiu pagrįsti“, - sakė žurnalstams.
Pasak jo, literatūrinės kraštotyros H.Sudermanno klubas, tik seniūnui leidus, Gardame jau pastatė stogastulpį Prūsijoje gyvenusiam ir dirbusiam kunigui visai be reikalo.

Nuotr. A. Aleksėjūnienės

„Klubas vykdo programos „M.Mažvydo atminimo jo gimtinėje įmažinimas“ projektą. Dėl to esą numatyta XIX a. knygnešių kelio Švėkšna - Žemaičių Naumiestis, kuriuo buvo gabenama draudžiama, daugiausia katalikų spauda, maršrutą pažymėti medinėmis skulptūromis ir pavadinti kelią M. Mažvydo keliu. Bet ta gimtinė yra menama, kitaip sakant, tik spėjama, o paprastai tokios vietos nežymimos memorialiniais ženklais“, - įrodinėja geologas. Ir tęsia:
„Stebina, kad rengdami projektą autoriai nesikonsultavo su istorikais, sakralinio meno tyrėjais. Žemaičių Naumiesčio kraštiečių draugija rengia monografiją apie Žemaičių Naumiesčio valsčių, yra sukaupusi žinių ir iš XVI a. Keista, kad mėgėjiškų Šilutės mokytojų ir mokinių siūlymų seniūnija neaptarė su draugija. Seniūnas nesikonsultavo su kultūros paveldo specialistais, o besąlygiškai pasidavė H.Sudermanno klubo atstovų fantazijose susikurtiems saviapgaulės vaizdiniams.
Mūsų manymu, neturint istorikų atrastų tiesioginių dokumentų, o tik hipotetinį šnektos ar patarmės arealą, netikslinga statyti paminklų ar kitaip žymėti nesamos M.Mažvydo gimtinės. Paminklų statymas tariamose tėviškėse yra absurdiškas istorinės tikrovės falsifikavimas“, - teigė Z.Malinauskas.
Jis atkreipia valdžios ir visuomenės dėmesį, jog M.Mažvydas sovietiniais metais buvo mitologizuota asmenybė, jo įamžinimu rūpinosi respublikinės organizacijos. Šiam liuteronų kunigui pastatyti 7 paminklai, jo vardu pavadinta viena viršukalnė, septynios vidurinės mokyklos, biblioteka, aikštė.
Jei būtų buvę pagrindo, pasak Z.Malinausko, sovietmečiu pirmosios lietuviškos knygos autoriaus memorialinės vietos Šilutės rajone būtų profesionalų profesionaliai pažymėtos.
„Derėtų prisiminti, kad knygos raida Rytų Prūsijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) buvo skirtinga. Pati M.Mažvydo knyga, išleista 1547 m. Prūsijoje šio krašto lietuvių kunigų reikmėms protestantų edukacijai vykdyti, išleidus 1568 m. naujus bažnytinius nuostatus, kur nurodyta tikėjimo tiesoms mokyti naudoti M.Lutherio mažąjį katekizmą, tapo tik kalbos paminklu. Socialiai to laiko Prūsijos lietuvių valstiečiams M.Mažvydo katekizmas buvo nereikšminga knyga, nes jie buvo neraštingi, be to, dar ilgai priešinosi liuteronybei. O LDK tikėjimo tiesos buvo mokomos žodžiu, vėliau - iš Mikalojaus Daukšos katekizmo. Pastarojo lietuvių kalbos naudojimo programa buvo įgyvendinta 1918 m.“, - tvrtino Z.Malinauskas.
Kad išliktų lietuvių kalba, neužmirštamas yra vyskupo Motiejaus Valančiaus vaidmuo, teigia autorius. Todėl šiems asmenims ir derėtų statyti stogastulpius žemaitiškoje Šilutės rajono dalyje.
„Tačiau šiuo atveju svarbiausia yra tai, kad mūsų turimuose 1561 m. (dar M.Mažvydas buvo gyvas) vardiniuose Gardamo vaitijos 3 kaimų (Gardamo, Vanagių, Juodžių) ir vėlesniuose likusios rajono dalies gyventojų sąrašuose nėra gyventojų, turinčių Mažvydo ar panašią pavardę. Tai rodo, kad tiesioginių įrodymų apie M.Mažvydo gimimą Šilutės rajone nėra, tačiau yra Šilalės rajone. Ten taip pat nurodyta, kad visi gyventojai, net vaitas, yra beraščiai. 3 psl.>>
Taigi jokia knyga tais keliais XVI a. nekeliavo. Ji galėjo pradėti keliauti pastačius Gardame koplyčią, vėliau bažnyčią, išmokus gyventojams skaityti, nebent XVII-XVIII a. ir tik iš Kvėdarnos.
Siūlome nestatyti jokių objektų Žemaičių Naumiesčio mažojoje aikštėje. Ateityje reikėtų atkurti buvusį aikštės vaizdą, perkeliant kryžių į evangelikų liuteronų bažnyčios šventorių. Su M.Mažvydo vardu nereikia sieti kelio Žemaičių Naumiestis -Švėkšna.
Gardame ir Žemaičių Naumiestyje pastatytus paminklus dera perkelti prie akmens hipotetinei M.Mažvydo gimtinei pažymėti Laukstėnuose arba perkelti į prūsiškąją rajono dalį, kur galėjo keliauti pirmoji lietuviška knyga.
Ateityje Gardame ir Žemaičių Naumiestyje stogastulpiais ar kitaip verta įamžinti vietos knygnešius. Šie siūlymai nesiskiria nuo Istorijos bei Kultūros, Filosofijos ir Meno institutų mokslininkų minčių“, - teigė Z.Malinauskas.
Bet Šilutės savivaldybės administracijos direktorius Š.Laužikas ir paminklotvarkininke Reda Švelniūte nežlugdė privačios iniciatyvos. Tik paprašė Lietuvos istorijos ir Baltijos regiono istorijos institutų komentarų šia tema. Paminklas iškilo.
H.Sudermanno klubo vadovė socialinių mokslų daktarė 75-erių Romualda Dobranskienė kritiką ir Z.Malinausko argumentus rimtais nelaiko. Įamžindami M.Mažvydo gimtinę ir knygos kelius į ją, šilutiškiai rėmėsi kalbotyrininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus tyrinėjimais ir prielaidomis.
„O kraštiečių draugijos vardu Malinauskas neturėjo teisės purkštauti, nes tokių įgaliojimų mes jam nedavėme“, - pyksta vietos gyventojas 76-erių Rimantas Dobilinskas, laikraščio “ Svečias“ redaktorius.


Aldona Aleksėjūnienė
„Lietuvos Ryto“ svetainė,
2007 m. rugsėjo 30 d., sekmadienis