Archyvas

2011

Pašventintos atnaujintos Prūselių ev. liuteronų kapinaitės

Spalio 27 d. Šakių seniūnijos Prūselių kaimo teritorijoje buvo iškilmingai pašventintos atnaujintos evangelikų liuteronų kapinaitės. Seniai buvo žinoma, kad prie pagrindinio kelio, nuo Prūselių Šakių link, medžių paunksmėje ilsisi mirusieji. Ne retam šio krašto gyventojui jau seniai kirbėjo mintis, kad derėtų apleistas kapinaites sutvarkyti. Tai liuteronų kapai, kuriuose Amžinybėn atgulė ne viena dešimtis žmonių. Per karą, kai šiose vietose ėjo fronto linija, čia buvo laidojami visi. Šiose kapinėse yra palaidoti Ernos Knapkytės, emigravusios į Vokietiją, tėvukai. Senų vietos gyventojų liudijimu, paskutinis žmogus šioje vietoje buvo palaidotas 1946 metais.

Ką reiškia Kristus "nužengė į pragarą"?

Liuteronų Bažnyčia išpažindama Apaštalų tikėjimą liudija, kad Kristus buvo numiręs ir palaidotas ir “nužengė į pragarą”. Šį mėnesį po vienų laidotuvių prie manęs priėjo Romos katalikų tikėjimą išpažįstanti moteris ir paklausė, kodėl Liuteronų Bažnyčia išpažįsta, kad Kristus nužengė ne į “pragarus” (kaip moko Romos Bažnyčia), o į “pragarą”. Manau, kad šis klausimas yra aktualus ne tik jai, bet ir Liuteronų Bažnyčios nariams, kurie apsilanko Romos katalikų Bažnyčios apeigose. Keliais sakiniais atsakau į šį klausimą.

Nauja knyga apie evangelikų liuteronų bažnyčią Stalino metais

Darius Petkūnas. „The Repression of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era“. Klaipėdos universiteto leidykla, 2011

 

Kunigas dr. Darius Petkūnas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios XI Sinodo metu, 2011 m. birželio 25 dieną, padovanojo man šią knygą. Ji parašyta anglų kalba. Taigi ji skirta užsienio skaitytojams ir jaunajai mūsų Bažnyčios narių kartai, kurių didelė dalis jau moka šią pasaulyje išplitusią kalbą. Knyga gausiai iliustruota. Nuotraukos ir dokumentų faksimilės prabyla ir į tuos vyresnių kartų žmones, kurie knygos dėl kalbos barjero neperskaitys, bet iš nuotraukų atpažins skaudžią praėjusių laikų istoriją.

Kokia bus liuteroniška gimnazija Vilniuje?

Vilniaus evangelikų liuteronų parapija jau ketvirtus metus vasarai baigiantis surengė parapijiečių iškylą gamtoje. Šiemet nutarta rinktis rugsėjo 10 d., Pūčkoriuose, kuriuos galima pasiekti ir visuomeniniu transportu. Rytiniame miesto pakraštyje Pavilnių regioniniame parke įsikūrę Pūčkoriai – mėgstama vilniečių poilsio vieta. Vaizdingame draustinio gamtovaizdyje driekiasi pažintinis-istorinis takas, stūkso piliakalnis, jo papėdėje – akmens amžiaus stovykla. Dešiniajame Vilnelės krante yra viena įspūdingiausių ir aukščiausių atodangų Lietuvoje, šio geologinio gamtos paminklo aukštis – 65 metrai, plotis – 260 metrų. Prie atodangos išlikę XVI a. patrankų liejyklos liekanų, vandens malūnas, XVIII a. palivarko pastatai. Atvykusieji anksčiau turėjo laiko pasivaikščioti po apylinkes.

Bažnyčią aplankė JAV kongreso narys

2011 m. rugsėjo 27 d. LELB vyskupas Mindaugas Sabutis priėmė JAV kongreso narį Joną Šimkų (John Shimkus), kurį į Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčią ir Vyskupo raštinę atlydėjo JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse bei JAV ambasados Lietuvoje Ekonomikos ir politikos skyriaus vadovas John Finkbeiner.

Priekulės parapija įsiteisino savo bažnyčią

Priekulės parapija pagaliau tapo savo bažnyčios savininke. Lietuvos Respublikos vyriausybei priėmus įstatymą dėl bažnyčios turto grąžinimo 1992 m. parapija įteikė prašymus dėl kelių jos nacionalizuotų pastatų, tačiau, kadangi bažnyčioje tikintieji be pertraukos meldėsi visą sovietmetį, prašymo įteisinti paties bažnyčios pastato nuosavybę neįteikė. Kai parapija pagaliau šiuo klausimu kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, jos juristas įrodinėjo, kad savivaldybė tokio sprendimo priimti negali, todėl parapijai belieka kreiptis į teismą. Faktas, kad sovietmetyje parapija jau kartą buvo įrodžiusi bažnyčios nuosavybę teisme teisės ekspertų nedomino. Todėl paskutiniuosius 20 metų parapija meldėsi savo bažnyčioje, kuri kaip liudijo dokumentai iki šiol priklausė Lietuvos TSR Klaipėdos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui.

Akmenys – sugriautos bažnyčios ir šokių ant kapų liudininkai

Muziejininkė Snieguolė Kubiliūtė į redakciją atsiuntė laišką: „Jau senokai akis užkliuvo už akmenų, įmūrytų miesto estrados prie evangelikų reformatų bažnyčios įvažiavime. Vienas akmuo su 1933 m. data, kituose įžiūriu tik kažkokius ornamentus ar hieroglifus. Gal tai į įvažiavimo tvorą sumūrytų žydų antkapių dalys?“

Klaipėdos rajone senos kapinės tapo asmenine nuosavybe

Prieš devynerius metus Klaipėdos rajone iš čia kilęs vokietis atgavo žemę nuosavybės teise - žemėtvarkininkai nepastebėjo, kad šioje vietoje - kapinės. Taip Lietuvos pilietybę turinčiam vokiečiui žemė grąžinta su žmonių palaikais, antkapiais ir kryžiais. Tokia padėtis susidarė, mat valdžia niekaip neatrado lėšų kelis šimtmečius skaičiuojančioms kapinėms įregistruoti.

Ar atgims Ragainės bažnyčia?

Ragainės, dabartinio Nemano, centre turistai lanko bažnyčią, kurioje kunigavo pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Manoma, kad jis čia ir palaidotas. Bažnyčios pastate veikianti stačiatikių bendruomenė kreipėsi į Lietuvos prezidentę dėl bažnyčios restauracijos, praneša LTV „Panorama“. Atminimo lenta, skelbianti apie M. Mažvydo tarnystę Dievui, ant istorinės bažnyčios pastato pakabinta prieš dvylika metų. M. Mažvydas Ragainėje kunigavo 16 metų, čia jis ir mirė.

Pašventintas centrinis Mišučių kapinių kryžius

Šalia Minijos kranto esančios Mišučių kapinės buvo vienintelės Kretingos parapijoje, kurios iki šiol neturėjo centrinio kryžiaus. Padėtis pasikeitė, kai praėjusiais metais vietovę aplankė Köln‘e, Vokietijoje, gyvenantis Staigių giminės palikuonis Armin Staigis. Arminas neberado kažkada šioje vietovėje klestėjusio liuteroniško Mišučių kaimo, kurio gyventojai buvo dar carų laikais iš Klaipėdos krašto atsikėlę lietuvininkai, tačiau svečias apsidžiaugė radęs išlikusias ir rūpestingai prižiūrimas kaimo kapines bei savo senelio Jurgio Staigio kapą. Ta proga jis nusprendė prisidėti prie kapinių papuošimo ir, patartas kunigo bei parapijos pirmininko, mielai sutiko paaukoti lėšų centrinio kapinių kryžiaus pastatymui.

Tarp Santuokų rūmų ir Trijų medinių kryžių...

Dalyvaujant dar dyko – tik tradiciniu mažlietuvišku kryžiumi paženklinto – naujųjų Vilniaus ev. liuteronų kapinių ploto Liepynėje šventinimo pamaldose pernai rugpjūtį, buvo proga prisiminti ir senąsias, buvusiąsias, ne vieną praėjusių amžių šviesuolį liuteroną amžinam poilsiui priglaudusias...

Bažnyčių konsultacijos teologijos studijų klausimais

Kur studijuoti teologiją? Šis klausimas tampa vis aktualesnis Lietuvos jaunimui, norinčiam giliau pažinti Šventąjį Raštą ir Liuteronų Bažnyčios mokymą bei pageidaujančiam savo ateitį susieti su Bažnyčios tarnyste.

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Sinodas parėmė Baltarusijos liuteronus

Birželio 25 d. Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje posėdžiavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Sinodas – kas trejus metus šaukiamas visuotinis Bažnyčios susirinkimas, kuriame dalyvauja visi Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigai bei parapijų deleguoti atstovai. Iš 88 balso teisę turinčių narių LELB XI Sinode užsiregistravo 75, balsavimuose dalyvavo 72 sinodalai.

Bažnyčios suvažiavimas - apsiausties sąlygomis

Sovietmečiu neuždarytą Biržų evangelikų reformatų bažnyčią užplombuoti susirengta nepriklausomoje Lietuvoje.

Bažnyčia atsisveikino su kunigu Jonu Oku

„Atminkite savo mokytojus, kurie jums Dievo Žodį yra sakę ir pasekite jų tikėjimu“ (Hebr.13,7). Šiais žodžiais Bažnyčia atsisveikino su ilgamečiu jos tarnu, kunigu emeritu Jonu Oku.

Viešpats pasišaukė kunigą Joną Oką

„Viešpatie, dabar tu leidi savo tarnui ramybėje iškeliauti.“ (Lk.2,29).

2011 m. birželio 1 d., trečiadienį po pietų, Viešpats pasišaukė kun. Joną Oką.

Senąją Sudargo bažnyčią nusiaubė gaisras

Šių metų gegužės 10-osios naktį ugnis sunaikino senąją Sudargo evangelikų liuteronų bažnyčią, kurioje ilgus metus sudargiečiai ir ne tik jie meldėsi, tuokėsi, krikštijo vaikus, buvo konfirmuojami, į amžinybę lydėjo užmigusiuosius Viešpatyje artimuosius. Sovietinės okupacijos metais tai buvo vienintelė neuždaryta liuteronų bažnyčia Užnemunėje.

Jokūbo Brodovskio lietuvininkų žodynas

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija balandžio 28 d., ketvirtadienio, vakare surengė prof. dr. Vinceto Drotvino paskaitą „Jokūbo Brodovskio žodynas – XVIII a. lietuvninkų enciklopedija“. Šiuo renginiu simboliškai atidaryta naujoji Vilniaus ev. liuteronų parapijos salė, įrengta kapitališkai renovuotame pastate (pirmame aukšte, po senąja parapijos sale, kurioje 1991-1995 m. kas sekmadienį laikytos atsikūrusios Vilniaus ev. liuteronų parapijos pamaldos, kol bažnyčia buvo restauruojama). Prieš paskaitą visi buvo pakviesti apsilankyti š. m. balandžio 15 d. atidarytoje „Mažosios Lietuvos ambasadoje“ (Vokiečių g. 22) apžiūrėti Pamario kraštui skirtas fotografijų ir spaudinių ekspozicijas.

Papildytos sutartys tarp Klaipėdos Universiteto ir Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios

Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčia, plėtodama ilgametį bendradarbiavimą su Klaipėdos Universitetu, šių metų balandžio 1 d. pasirašė ankstesnių bendradarbiavimo sutarčių papildymą.

Vilkyškių miestelį gąsdina besikartojantys gaisrai: sekmadienį degė ūkinis bažnyčios pastatas

Vilkyškių miestelyje (Pagėgių savivaldybė) antrą kartą per tris paras liepsnojo evangelikų liuteronų bažnyčios pastatai. Šventadienio vidurnaktį gaisras supleškino medines daržinės konstrukcijas.

Tauragės bažnyčia vėl atvėrė duris

Vasario 20 d. įvyko šventinės pamaldos Tauragės M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje – po beveik pusę metų trukusių restauravimo darbų bažnyčia vėl atvėrė duris pamaldoms. Šiose šventinėse pamaldose dalyvavo kun. Mindaugas Dikšaitis, diak. Karolis Skausmenis ir kun. Mark Krause. Šventinėse pamaldose taip pat dalyvavo didelis būrys tikinčiųjų ne tik iš Tauragės, bet ir iš aplinkinių parapijų, taip pat Tauragės rajono meras, kiti valdžios atstovai.

Priekulės parapija įsiteisino savo konfesines kapines

Priekulės Elniškės kapinės yra senos ir palyginti nedidelės, tačiau parapijai jos yra reikšmingos ir svarbios, nes Elniškės miškelyje yra palaidoti žymūs parapijos kunigai dr. Vilius Gaigalaitis, Endrikis Endriulaitis, Jonas Armonaitis. Kiekvienais metais į kapinių šventę čia susirenka daug žmonių. Prieš 10 metų parapija nusprendė pasinaudoti LR įstatymų numatytomis galimybėmis ir įsiteisinti kapines kaip jos nuosavybę. Juridinis įregistravimo procesas užtruko beveik 10 metų.

Senoji bažnyčia kyla naujam gyvenimui

Šių metų pabaigoje prieš 135 metus pastatytoje Rukų bažnyčioje vėl melsis tikintieji. Pagal pasirašytą dviejų religinių konfesijų nekilnojamojo turto panaudos sutartį ja naudosis ir evangelikai liuteronai, ir katalikai.

Pristatyta nauja prof. G. Michelini monografija

Sausio 7-ąją Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakultete pristatyta nauja prof. habil. dr. Guido Michelini monografija „Jono Berento Isz naujo pérveizdėtos ir pagérintos Giesmū Knygos Mörlino traktato pritaikymas poezijoje“.

Vienybės link: ekumeninė konferencija „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“

„Santuokos pagrindu sukurta šeima yra Bažnyčios ir Valstybės pamatas, tik santuoka grindžiamoje šeimoje yra ta terpė, kurioje žmogus gali būti oriai pradėtas, gimti, bręsti ir tobulėti", – taip bendrai pasirašytame komunikate tvirtino Lietuvos krikščioniškų konfesijų atstovai, dalyvavę ekumeninėje konferencijoje „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“.

Metropolitas Hilarionas: Lietuva atsidūrė pavojuje

Antradienį pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę apsilankę bažnytinių konfesijų vadovai siūlė susitelkti, kad būtų apsaugotos šeimos vertybės.

Seimo pirmininkė su religinių bendruomenių vadovais aptarė vertybių vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje

Seimo pirmininkė Irena Degutienė priėmė Maskvos ir visos Rusios patriarcho vikarą, Maskvos patriarchato Išorinių bažnyčios ryšių skyriaus vadovą arkivyskupą metropolitą Hilarioną, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininką, Kauno arkivyskupą Sigitą Tamkevičių ir Lietuvos Evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupą Mindaugą Sabutį bei juos lydinčius tikinčiųjų bendruomenių atstovus.

Vienija jėgas prieš šių dienų iššūkius moralei

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje surengtas aukščiausio lygio trijų krikščioniškų konfesijų ganytojų susitikimas. Katalikų, ortodoksų ir liuteronų bažnyčių atstovai skelbia vienijantys jėgas prieš šiuolaikinio pasaulio moralei metamus iššūkius.