Archyvas - 2011

Tarp Santuokų rūmų ir Trijų medinių kryžių...

2011 Rugpjūčio mėn. 01 d.

Dalyvaujant dar dyko – tik tradiciniu mažlietuvišku kryžiumi paženklinto – naujųjų Vilniaus ev. liuteronų kapinių ploto Liepynėje šventinimo pamaldose pernai rugpjūtį, buvo proga prisiminti ir senąsias, buvusiąsias, ne vieną praėjusių amžių šviesuolį liuteroną amžinam poilsiui priglaudusias...

Visai LELB, regis, ypač turėtų sopėti „džiaugsmo vieta“ tapusios kapinės ant Tauro kalno, kadaise, kaip teko girdėti, buvusios vienos tvarkingiausių mieste: „1974 m. galutinai su žeme sulyginamos liuteronų kapinės (įsteigtos 1809 m.), nugriaunama jose stovėjusi didžioji koplyčia su vargonais bei varpu, kiti pastatai. Koplyčios vietoje pastatomi Vilniaus santuokų rūmai” (citata iš www.augustana.lt). Kone kasdien einant paraleline Santuokų rūmams gatve, vis krebždeno sąžinę: reikia aplankyt tą memorialinę vietą, paieškot – gal likę kokių pėdsakų, gal koks antkapėlis, metalinis kryžius, pagarbiai saugomas, liudija būtuosius laikus... Juk dar nuo studentiškų laikų (gyvenau bendrabutyje šalimais) žinojau ir koplytėlę ten stovint. Taigi išsiruošiau „ekskursijon“... Koplytėlė kaip stovėjo, taip ir stovi, tik... Prašom pažvelgti. Už Santuokų rūmų plytintį „natūralų“ parką puošianti akmens riedulių eilė kažin ar skirta buvusių kapinių atminimui. Netikėtumas manęs laukė ir jau išeinant iš parko, sukant nuo Profsąjungų rūmų link Tauro gatvės – čia gi įrengtas, iki šiol bent man akiratin nepatekęs, Trijų medinių kryžių memorialas; jo intencijos su liuteroniškų kapinių atminimu irgi neturi nieko bendro.

Tad – ar ne mūsų bažnyčios priedermė belstis, idant bent toji koplytėlė būtų išvaduota iš šiukšliadėžės statuso, apkuopta ir tinkamai pagerbta, pritvirtinant ir informacinę lentelę?

 

Astrida Petraitytė

Nuotraukos autorės

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2011 Nr. 6-7