Kelionės, vizitai

Projekto partnerių susitikimas Nyderlandų Karalystėje

2011 Balandžio mėn. 28 d.

2011 m. kovo 17-24 dienomis vyko Europos Sąjungos projekto „Otto Bartning in Europa“ partnerių susitikimas Hagoje (Den Haag, Nyderlandų Karalystė). Jame dalyvavo ir Sudargo evangelikų liuteronų parapijos atstovai.

Partneriai iš penkių valstybių buvo pakviesti į Maranathakerk bažnyčią, kurią suprojektavo žymiausias dvidešimtojo amžiaus Vokietijos bažnyčių architektas profesorius Otto Bartning. Dirbdamas su Šveicarijos inžinieriumi Emiliu Staudacheriu, jis sukūrė keturiasdešimt aštuonias bažnyčias, kurių didžioji dauguma yra išsibarsčiusios Vokietijoje ir tebenaudojamos iki šiol. Nyderlandų Karalystėje, kaip ir Lietuvoje, šio garsaus architekto projektuota bažnyčia yra tik viena. Statant bažnyčią Hagoje, prisidėjo ir žinomas olandų architektas Frits Eschauzier. Dažnai Bažnyčios simboliu yra vaizduojamas laivas. Tą perteikti pabandyta ir projektuojant Maranathakerk bažnyčią. Laivų elementai matomi stogo konstrukcijoje, languose, sienų arkose bei šviestuvuose. Praeito šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Maranathakerk buvo brangiausia iš naujai pastatytų bažnyčių mieste. Maranathakerk bažnyčią su Vokietija ir Antruoju Pasauliniu karu sieja ir istoriniai ryšiai. 1942 m. aplinkui ją tiesėsi ilgesnė nei kilometro ilgio gynybinė linija, lanku nusidriekusi iki Ševeningeno uosto. Aplinkinė miesto dalis buvo sugriauta ir atstatyta tik šeštame ir septintame XX a. dešimtmečiuose. Tarp naujai pastatytų įstaigų, mokyklų ir gyvenamųjų namų, Maranathakerk atrodo tarsi pasiklydusi kaimo bažnytėlė iš Šveicarijos Alpių. Ši istorinė vieta su Maranathakerk bažnyčia laikoma taikos, vilties ir tikėjimo ateitimi simboliu.

Susitikimo metu buvo susipažinta su Hagos miesto moderniąja architektūra, aplankyta ne viena bažnyčia, kiti įvairios paskirties pastatai. Priėmimo miesto savivaldybėje metu buvo pristatyta Hagos architektūros istorija ir ateities planai. Tai jau trečiasis šio Europos Sąjungos projekto partnerių susitikimas.

 

Kun. Virginijus Kelertas

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2011 Nr.4