Archyvas - 2006

Šiemet BIEN kvietė į Estiją

Kasmet rengiamas ekumeninis BIEN festivalis yra tapęs vienu svarbiausių Lietuvos ev. liuteronų jaunimo vasaros įvykių. BIEN – Baltijos tarpkultūrinis ekumeninis tinklas – vienija visų Baltijos jūrą supančių valstybių jaunimą, priklausantį svarbiausioms regiono krikščionių tradicijoms – evangelikus, katalikus ir ortodoksus. Didžiausias šio tinklo renginys – nuo 2001 m. vis kitoje valstybėje kasmet organizuojami krikščioniško jaunimo festivaliai. Šiemet liepos 31 – rugpjūčio 4 d. į festivalį pakvietė Estijos ev. liuteronų bažnyčios Jaunimo centras bei Estijos ekumeninė bažnyčių taryba.

Šių metų festivalio tema – „Ką matai?“(pagal Pr 16,7-14 ir Mk 8,22-25). Festivalis vyko Nömme, Talino pakraštyje.

Baltijos tarpkultūrinis ekumeninis tinklas BIEN (www.bienweb.org) gyvuoja jau aštunti metai, septintą vasarą iš eilės surengtas jaunimo festivalis. Šiemet liepos 31 – rugpjūčio 4 dienomis į BIEN festivalį pakvietė Estija. Tarp bene pusantro šimto dalyvių šiemet Lietuvai atstovavo vienuolika jaunų žmonių (iš Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Saugų...), daugelis jų į festivalį atskubėjo tiesiai iš Būtingės stovyklos.
Ankstų pirmadienio rytą pasiekę Taliną, nesunkiai susiradome ir festivalio vietą Talino priemiestyje Nömme – vos išlipus iš vietinio autobuso, festivalio registratūros link vedė ant asfalto nupieštos spalvotos rodyklės, pakeliui susitikome ir kai kuriuos jau iš vakaro atvykusius dalyvius, pažįstamus iš ankstesnių BIEN festivalių.

Vakaro malda. Nuotr. K. Puloko

Visi festivalio dalyviai buvo apgyvendinti vietinėje vidurinėje mokykloje, čia vyko ir daugelis vakaro programos renginių, vietinių grupių koncertai bei kai kurie būreliai (būrelius bei ekskursijas festivalio dalyviai turėjo pasirinkti iš anksto). Didžioji festivalio programos dalis vyko jaukioje medinėje vietinėje ev.liuteronų bažnyčioje bei gretimais esančiuose parapijos namuose, bažnyčią supančiame parkelyje. Savo duris festivalio dalyviams atvėrė ir vietinė ortodoksų bažnyčia.
Pirmadienio popietę festivalį oficialiai pradėjo pamaldos, po jų dalyviai buvo suskirstyti į mažas grupeles susipažinimui bei festivalio temos aptarimo įvadui. O vakarop surengtas dalyvių prisistatymo vakaras, simboliškai pavadintas BIENvision, kuriame linksmai parodijuojant Eurovizijos konkursą, festivalio dalyviai pristatė savo valstybes.
Kiekvieną dieną pradėdavo ir baigdavo pačių festivalio dalyvių paruoštos liuteronų, katalikų bei ortodoksų tradicijų pamaldėlės, festivalio temą kasdien nagrinėdavo skirtingų konfesijų dvasininkai, trečiadienį skirtingų tikybų festivalio dalyviai galėjo dalyvauti savo konfesijos pamaldose su Šventa Vakariene.
Buvo galimybė pasirinkti įvairius būrelius – nuo estų kultūros, dailės, ikonų tapybos, gospel muzikos iki paprastų, bet neįprastų muzikinių instrumentų gaminimo ar breiko šokio pamokų. Gausus ekskursijų pasirinkimas leido iš arčiau susipažinti su Estijos istorija, bažnyčios ir visuomenės padėtimi.
Viena ekskursijų - už šešiasdešimties kilometrų nuo Talino esantis Paldiski, kuriame sovietmečiu buvo įsikūrusi rusų atominių povandeninių laivų bazė. Nereikia nė minėti, jog anais laikas miestas buvo visiškai uždaras. Šiandien Paldiski, kuris savo plotu beveik prilygsta Talinui, gyvena maždaug keturi tūkstančiai gyventojų. Aplankėme prieš kelerius metus iš pagrindų restauruotą Paldiski ev. liuteronų bažnyčią. Prieš karą buvusi gausi parapija šiandien kol kas vienija per trisdešimt tikinčiųjų. Sovietų okupacijos metais bažnyčioje buvo įrengtas sandėlis bei sovietinės kariuomenės karininkų šokių salė. Bičiulių Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir kitose valstybėse dėka parapija šiandien keliasi naujam gyvenimui, telkia vietos bendruomenę. Svarbus kiekvieno žmogaus indėlis, pvz., altorių restauruotai bažnyčiai padovanojo privatus rėmėjas iš Suomijos, per kelerius metus sumeistravęs jį savo garaže. Glaudžius seseriškus ryšius Paldiski ev.liuteronų parapija yra užmezgusi su Kirkkonummi ev.liuteronų parapija Suomijoje. Ši partnerystė gan simboliška – sovietmečiu Kirkkonummi, Suomijoje, buvo dislokuota sovietinės kariuomenės bazė, vietinė bažnyčia buvo nusiaubta ir paversta sovietinių karininkų šokių sale... Ekskursijai vadovavęs Paldiski apylinkių senbuvis aprodė įžymias šio pajūrio miestelio vietas, senovinį švyturį, turistų pamėgtą uolėtą pakrantę, netoli Paldiski buvusius lagerius, viename jų po karo kalinta ir nemažai Vokietijos kariuomenėje tarnavusių lietuvių karininkų bei kareivių, daugelis jų liko gulėti Paldiski smėlynuose...
Paskutinį festivalio vakarą aikštelėje priešais Nömme ev.liuteronų bažnyčią surengta smagi vakaronė, joje savo darbo rezultatus pristatė festivalio būreliai, paskui visi vaišinosi specialiai festivaliui iškeptu didžiuliu tortu. Linksma vakaronės nuotaika gerai derėjo su vakaro pamaldų rimtimi ir atsisveikinimo nuojauta. Kitą dieną laukė grupelių darbo apibendrinimas ir festivalio uždarymo pamaldos bei palaiminimas kelionei ir tolesniems darbams.
Po padėkos žodžių tarptautinei BIEN komandai, nuoširdiems festivalio šeimininkams bei vieni kitiems skirstėmės tikėdami, kad susitiksim vėl – galbūt ir kitais metais šiaurės Vokietijoje Kopelsberge vyksiančiame kitame BIEN festivalyje. Nepaisant visų egzistuojančių skirtumų, daugelis pabuvojusiųjų BIEN pasijunta vienos didelės, o svarbiausia – atviros šeimos dalimi. Galbūt tai paskatins ir gausesnes vietines iniciatyvas...

Kęstutis Pulokas
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2006 Nr.7/8