Archyvas - 2007

BIEN festivalis - Hamburge

Pirmadienio rytą Hamburgas pasitiko lietumi. Permainingi orai lydėjo visas viešnagės šiame šiaurės Vokietijos mieste dienas. Tačiau skaidrus bendrystės pojūtis ir gera nuotaika buvo pastovūs, kaip ir visuose BIEN renginiuose. Galbūt todėl kartą juose dalyvavę žmonės ne tik patys nekantriai laukia naujų susitikimų, tačiau paragina prisijungti ir kitus? Negąsdina ir paprastos, visiems vienodos, apgyvendinimo sąlygos.

Aštuntus metus gyvuojantis Baltijos tarpkultūrinis ekumeninis tinklas – BIEN – šią vasarą, liepos 30 - rugpjūčio 3 d., krikščionišką jaunimą iš visų Baltijos jūrą supančių valstybių kvietė į Hamburgą. Čia šiemet vyko svarbiausias kasmetinis BIEN renginys – ekumeninis jaunimo festivalis. Festivalį priglaudė šv. Kotrynos evangelikų liuteronų parapija (Šiaurės Elbės bažnyčia), kurioje tarnauja BIEN iniciatorius kun. Frank Engelbrecht. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvai atstovavusi septyniolikos žmonių grupė (iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šilutės rajono parapijų) festivalyje buvo ne tik viena gausiausių, bet ir aktyviausių.

Vakaro malda St. Nikolai bažnyčios griuvėsiuose

Šiųmetinė festivalio tema – „Tai bent istorija!“. Šitokiu šūksniu įvardytas evangelinis pasakojimas iš Mk 2, 1-12. Taip, tai tas pasakojimas apie paralitiko išgydymą, kai Jėzui vienuose namuose Kafarnaume skelbiant žodį, per minią negalėdami prie Jo prasibrauti keturi paralyžiuotojo žmogaus draugai šį ant neštuvų nuleido pas Jėzų, praplėšę namo stogą. Skirtingomis festivalio dienomis Evangelijos skaitinį gvildeno liuteronų, katalikų ir ortodoksų teologai, vėliau jis būdavo aptariamas mažose grupelėse. Skirtingų tradicijų subrandintos įžvalgos bei gretinimas su šiuolaikiniais įvairių gyvenimo sričių pavyzdžiais įgalino naujai „prakalbinti“ šį evangelinį epizodą...

Vakaronė Elbės pakrantėje

Be ryto ir vakaro pamaldėlių bei diskusijų vyko ir įvairių būrelių darbas bei pažintinės ekskursijos mažoms grupelėms, sudarytoms remiantis dalyvių interesais. Kai kurie iš mūsų aplankėme miesto socialinį skyrių, kuris rūpinasi Hamburgo benamiais, leidžia specialų benamių platinamą mėnesinį žurnalą „Hinz&Kunzt“ (das Hamburger Strassenmagazin), kuris mieste yra gan populiarus, susipažinome su didžiausiais miesto socialiniais skauduliais bei priemonėmis, kuriomis stengiamasi problemas spręsti. Taip pat paviešėjome tarptautiniame jūrininkų klube „Duckdalben“. Šiame klube lankosi į naują darbo vietą atvykę jūrininkai, išvykdami į plaukiojimą ar iš jo grįždami, klube jie gali nemokamai telefonu ar internetu susisiekti su kitame pasaulio gale likusiais artimaisiais, esant reikalui, jūrininkams klube suteikiama ir nakvynė. Norintiems susikaupti maldoje, skirtingų religijų išpažinėjams yra paruošta speciali patalpa. Dar viena svarbi klubo funkcija – jūrininkų teisių apsauga. Esant pagrįstų įtarimų ar gavus jūrininkų skundą, kad darbdaviai juos išnaudoja (ypač prastomis sąlygomis dirbti dažnai būna verčiami trečiojo pasaulio bei Rytų Europos jūrininkai), klubo darbuotojai pasirūpina, kad atitinkamos institucijos užkirstų tam kelią. Klubo veiklą iš dalies finansuoja bažnyčia, daugiausia lėšų surenkama iš aukų, dalis klubo darbuotojų dirba savanorystės pagrindais.

Bažnyčia-laivas

Žinoma, buvo ir keletas ekskursijų visiems festivalio dalyviams. Užuot tradiciškai ir nuobodžiai pasakoję apie istorines bei kultūrines miesto įžymybes, festivalio organizatoriai visus dalyvius suskirstė į komandas, kurios turėjo ne tik per kuo trumpesnį laiką atrasti ir aplankyti žemėlapyje pažymėtus objektus, tačiau ir atsakyti į apie juos pateiktus klausimus, užpildyti specialią anketą. Vakare, laivu Elbės upe nukakus į vieną Hamburgo priemiesčių ir pakrantėje kūrybingai perteikus savuosius „atradimus“, buvo paskelbta komanda nugalėtoja.
Nors Hamburgas yra palyginti toli nuo Baltijos ir Šiaurės jūrų, mieste aiškiai jaučiama uosto dvasia, jį vagoja daugybė kanalų. Viename šimtamečiame upiniame laive jau daugiau nei pusę amžiaus įrengta liuteronų bažnyčia – Flusschifferkirche. Pastaruosius kelerius metus ši bažnyčia nebeturi parapijinės bažnyčios statuso, tačiau pamaldos joje vyksta reguliariai, ne viena pora šią bažnyčią-laivą pasirenka santuokos ceremonijai. Šalia bažnyčios švartuojasi ir „misijos kateriukas“, kuris lanko upėje triūsiančius laivus, platina upeiviams krikščionišką spaudą. Festivalio dalyviams laive-bažnyčioje taip pat vyko pamaldos. Netgi ramių kanalo vandenų supama bažnyčia itin priartino Bažnyčios – neramaus pasaulio bangas skrodžiančio gelbėjimo laivo simbolį.

Atsisveikinimo pamaldos šv. Kotrynos bažnyčioje

Stiprų įspūdį dalyviams paliko ir vakaro malda St. Nikolai ev. liuteronų bažnyčios griuvėsiuose. Didžiulė katedra buvo subombarduota baigiantis Antrajam pasauliniam karui, sprogmenys ir liepsnos nesunaikino tik aukšto gotikinio bažnyčios bokšto. Šiandien jis ir bažnyčios sienų liekanos miesto gyventojams bei turistams primena karo tragediją.
Kaip paprastai BIEN festivaliuose, vieną dieną jo dalyviams pamaldos vyko su Šventąja Vakariene. Sakramentą festivalio dalyviai priėmė savosios konfesijos bažnyčiose, liuteronai vėl rinkomės bažnyčioje-laive.
Paskutinįjį festivalio vakarą, po pamaldų vien žvakutėmis apšviestoje didžiulėje šv. Kotrynos bažnyčioje, lipome į aukštą bažnyčios varpinę, nuo kurios atsiveria naktinis Hamburgo vaizdas...
Nepamiršta festivalyje buvo ir muzikinė dalis. Vienos dienos pavakare mums koncertavo vietinė jazzrock grupė, kai kuriems jau pažįstama iš prieš dvejus metus Upsaloje vykusio BIEN festivalio, o paskutinįjį festivalio vakarą nemigos ir greito išsiskyrimo nuojautos kamuojamiems festivalio dalyviams rytą priartino vienas žinomas Hamburgo didžėjus. Tačiau prieš tai festivalyje veikę būreliai pristatė savo darbo rezultatus, o visam pristatymo „paradui“ diriguoti buvo patikėta lietuvių grupei, kuri festivalio organizatoriams krito į akį savo aktyvumu ir kūrybingumu. Teatralizuota vakaro programėlė dalyviams neprailgo. Tik buvo sunkoka patikėti, kad šis vakaras – paskutinis.
Kitą dieną atsisveikinimo pamaldos užtruko – viena po kitos buvo traukiamos giesmės, tarsi stengiantis atitolinti festivalio pabaigą ir išsiskyrimą. Tačiau tikime, kad išsiskiriame tik trumpai, po metų BIEN festivalis laukia Lenkijoje (smulkesnės informacijos ieškokite BIEN tinklalapyje: www.bienweb.org ), kai kurie susitiksime ir kituose, BIEN kontaktų dėka gimusiuose, projektuose. Tačiau svarbiausia, kad užsimezgusi bendrystė tęsiasi net ir tada, kai esame toli vieni nuo kitų.

Kęstutis Pulokas
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2007 Nr.7-8