Archyvas - 2009

Dviguba dozė: apie šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalį SIELOS 2008

Lapkričio 15 d. prabėgo dar vienos SIELOS. Manau, bet kuris žmogus, važiuodamas į kokį nors renginį, o ypač kasmetinį, tikisi kažko naujo. Ir niekad nežinai, kas ir kaip bus. Aš ne išimtis.

Kaskart važiuodama į šį renginį, vis mąstau, kaip bus šįkart, ar kada nors patirsiu tai, ką prieš keletą metų patyriau Šiauliuose. Kažkodėl mano širdyje tų metų festivalis paliko didžiausią atgarsį. Neretas iš mūsų turi kažkokį atspirties tašką, nes be jo negalėtume stebėti progreso, ar ne? Bet, ko gero, teks pradėti mėgautis tuo, ką kasmet gauname kitaip, nes SIELŲ skonis kiekvienais metais su niekuo nepalyginamas.

Daniel de Silva

Taigi, šių metų SIELOS… Buvo gera. Tiesiog gera. Renginio pradžioje vyko neformali spaudos konferencija, kur visi norintys galėjo pateikti savo klausimus atlikėjams, o po jos pamažu pradėjo įsisukti pasirodymų ratas. Veiksmas vyko Panevėžio Bendruomenių rūmuose. Manau, organizatorių sprendimas atskirti pradedančiųjų ir „profų“ pasirodymus, išnuomojant dvi sales, labai pasiteisino – tai buvo tarsi dviguba geros muzikos dozė. Visi turėjo ką veikti, ir manau, kad dauguma buvo patenkinti tokiu sprendimu. Tiesa, buvo šiek tiek nusiskundimų, kad reikia vaikščioti per kiemą. Bet Viešpats parūpino gana palankų orą, todėl tikiu, kad labai sušalusių nebuvo. Beveik nebuvo matyti nuobodžiaujančio jaunimėlio ar nepatenkintų vyresnio amžiaus žmonių, arba šiaip prijaučiančių ramesniam muzikos stiliui, o gal teisingiau būtų pasakyti, ne rokui. Mėgstantiems pašėlti disko salė su pradedančiųjų arba „neprofesionalų“ pasirodymais ir linksmaisiais vedėjais Daiva (Panevėžio „Gyvojo Dievo“ bažnyčia) ir Andriumi (Kauno Krikščionių bažnyčia) buvo pats tas. Vietos šėlioti ir šlovinti Dievą buvo tikrai pakankamai. Išties stebino „naujokų“ skambesys, kuris, mano kuklia ir neprofesionalia nuomone, buvo vertas ir didžiosios scenos. Kitame Bendruomenių rūmų pastate, didžiojoje salėje, ausį malonino ramesnės muzikos garsai… iki tam tikro numatyto laiko. Iš vienos salės į kitą pirmyn atgal zujo konkrečių grupių gerbėjai, nenorintys praleisti savo numylėtinių pasirodymų. Bet vienu metu susidarė įspūdis, kad kone visa disko salės publika sugužėjo prie didžiosios scenos. Prasidėjo roko ir metalo „grandų“ pasirodymai: „GYVAI“, „Ashtrey“, „Quest Rising“ ir kt. Į galvą šovė mintis: „Įdomu, kaip jaučiasi tie, kurie dabar groja disko salėje ir mato vis mažėjančią publiką…“,- tačiau nuėjus patikrinti situacijos, nustebau pamačiusi, kad ir ta salė toli gražu nebuvo ištuštėjusi.

Ilgiausios natos konkursas

Festivalis vyko jau 7 kartą, ir man kilo įspūdis, kad kasmet jis vis auga ir plečiasi. Abiejose salėse – tiek didžiojoje, tiek disko – netrūko žmonių, o turint omeny tai, kad Panevėžio Bendruomenių rūmų didžiojoje salėje telpa apie 600 žmonių, galima būtų sakyti, kad festivalyje greičiausiai žiūrovų dalyvavo tikrai ne mažiau. Prie įėjimo vaikinukai, pardavinėjantys bilietus, prašė pasirašyti sąraše, kuris po festivalio keliaus rėmėjams iš Vokietijos, kaip įrodymas, kad renginyje dalyvavo ne mažiau 500 žmonių. Tai, kaip garantas, kad renginį remti verta, ir kad tai nėra tik vietinės reikšmės renginukas rinktinei publikai. Šiemet jame dalyvavo 28 atlikėjai ir grupės. Pradžiuginti mūsų savo talentu atvyko ir Gintautas Tautkus, legendinės grupės „Rondo“ atlikėjas ir įkūrėjas, o šiuo metu Dublino (Airija) lietuvių krikščionių bažnyčios „Gyvasis vanduo“ pastorius. Vakarą vainikavo nuostabus ir nepakartojamas Daniel de Silva, šią vasarą Lietuvos jaunimo dienose koncertavusios grupės „Crispin“ (JAV) vokalistas. Neapibrėžto stiliaus, bet Lotynų Amerikos ritmika ir energija persukti muzikos garsai išjudino visą salę ir nepaliko abejingo, drįsčiau pasakyti, nė vieno, kuris liko iki festivalio pabaigos.

Baigiamasis himnas

Šiemet vėl atinaujintas apdovanojimų teikimas, kurį vienus ar pora metų organizatoriai lyg ir buvo pristabdę. Praeitų metų SIELŲ 2007 grupę žmonės galėjo rinkti internetu, o rezultatai buvo paskelbti šio festivalio metu. Ja tapo grupė „Spirit“ iš Kuršėnų. Šių metų SIELŲ apdovanojimai tokie:

„SIELOS 2008 debiutas“ – „Apaštalai“;

„SIELOS 2008 daina“ – „Dievas yra meilė“ („Aukštyn bures“, Kaunas),

„SIELOS 2008 grupė“ – „Massive“ (Panevėžys).

Apdovanojimas „Už indėlį į krikščionišką muziką“ įteiktas Gintautui Tautkui

Be nedidelių padrąsinimo dovanų neliko, ko gero, nė viena grupė. Tiesa, festivalyje būta ir šiokių tokių incidentų. Grupė „Unsystemical“ buvo diskvalifikuota dėl nekrikščioniškų tiesų skelbimo (kadangi grupė dainuoja lenkiškai, smulkiau pakomentuoti neturiu galimybės). Po renginio teko bendrauti su laikinai į Lietuvą atvykusiu misionieriumi Joshua Payne’u, kuris labai sveikino tokį organizatorių žingsnį, kuriuo buvo parodyta, kad festivalis yra nukreiptas į tvirtų krikščioniškų vertybių puoselėjimą ir nesitaikstymą su klaidamoksliais.

SIELOS baigėsi. Laukiame kitų, dar didesnių, linksmesnių ir dar labiau palaimintų. Džiugu, kad SIELOS jau gan tvirtai stovi savoje nišoje, plečiasi, auga nauja atlikėjų karta. Norisi drauge su tuo pačiu misionieriumi pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra nuostabių talentingų žmonių, norinčių Gerąją naujieną nešti muzikos ir dainų pagalba. Viena pastaba, nuskambėjusi iš Joshua lūpų, buvo ta, kad festivalio metu nebuvo skirta laiko pasidalinti Gerąja žinia. Tenka su juo sutikti – evangelizacinė festivalio pusė nėra pati stipriausia. Keletas atlikėjų dalijosi savo liudijimais, tačiau tai buvo lašas jūroje (nors Dievas ir mažus dalykus gali paversti dideliais). Kartais ir pati pamąstau, kad mes galvojam, jog bažnyčios vardas, marškinėliai su kokiu nors užrašu ar dainos su tinkamais žodžiais padarys visą darbą, bet visa tai paskęsta šio pasaulio pramogų ir blizgučių jūroje. Raštas sako: „Tikėjimas – iš klausymo, o klausymas – kai skelbiamas Kristaus žodis“ (Rom 10,17). Žinant, kad festivalis turi ne tik pramoginį, paskatinimo, bet ir evangelizacinį pobūdį, norėtųsi, kad Kristaus geroji naujiena būtų paskelbta aiškiai, kad nereikėtų jaunam žmogui, išvykus iš festivalio, likti su neatsakytu klausimu: „Kodėl jie tai daro?“

Būkit palaiminti ir iki kitų metų!

Kristina Vrubliauskaitė

Nuotraukos Rustemo Gafurovo

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2008 Nr.12