Archyvas - 2010

Fundamentalistas ar atsakingas pilietis? - Jaunimo konferencija Bosnijoje ir Hercegovinoje

2010 Gruodžio mėn. 20 d.

Keliavimo džiaugsmų patirti lapkričio 28 - gruodžio 6 dienomis išsiruošė trys lietuviai: Ieva Kaknevičiūtė, Kristina Jurevičiūtė ir Merūnas Jukonis. Kelionės tikslas – Sarajeve vykstanti tarptautinė konferencija „Fundamentalistas ar atsakingas pilietis?“. Nauji žmonės, nauja šalis, naujas miestas bei naujos idėjos paliko bendrakeleivių mintyse bei atsiminimuose neišdildomų įspūdžių.

Bosnijoje ir Hercegovinoje vykusi konferencija – trejus metus vykdomos kampanijos, skirtos kovai su fundamentalizmu, baigiamoji dalis, organizuota dviejų tarptautinių nevyriausybinių organizacijų: Ekumeninės Europos Jaunimo Tarybos (EYCE) ir Europos Musulmoniško Jaunimo ir Studentų Organizacijų Forumo (FEMYSO). Joje susirinko 60 dalyvių iš įvairių Europos šalių, skirtingų tikybų, atstovaujantys skirtingoms religinėms tradicijoms. Konferencijos pagrindinis tikslas – supažindinti jaunus iniciatyvius žmones, jaunimo vadovus su egzistuojančia fundamentalizmo problema, su atsakingo piliečio sąvoka bei parašyti galutinį kampanijos pasižadėjimą, ko bus siekiama jai pasibaigus. Vis dėlto fundamentalizmo sąvoka, kaip pripažino organizatoriai, visos kampanijos metu sukeldavo karštų diskusijų, kadangi sąvoka, pasirodo, yra dviprasmiška ir ne visuomet neigiama – turi ir teigiamą, ir neigiamą aspektą. Pavyzdžiui, konferencijos dalyvis Tauri Tölpt, Estijos ortodoksų bažnyčios narys, teologijos studentas, pažymėjo, jog panagrinėjus sąvokos kilmę ir jos giluminę-pažodinę reikšmę, ji nėra bloga ir netgi atvirkščiai – teigiama. Fundamentalizmas, kilęs iš žodžio fundamentas (lot. fundamentum – pagrindas, pamatas, atrama), kaip sąvoka atsirado su Reformacija ir reiškė grįžimą prie Dievo žodžio – Biblijos, Jėzaus mokymo, ir reiškė vadovavimąsi, rėmimąsi tik tuo. „Vis dėlto šiais laikais, neaišku kokiais tikslais, ši sąvoka yra iškraipyta ir netgi paversta neigiama. Galima kelti klausimą, kad suplakta su fanatizmu ir netgi ekstremizmu ji įgauna neigiamą reikšmę, kaip antai „perdėtas savo tiesų brukimas kitiems, kartais pasireiškiantis net brutaliais veiksmais“. Taigi, fundamentalizmo sąvoka yra „išversta“ į iškreipto fundamentalizmo,“ – teigė Merūnas Jukonis, svariai prisidėjęs prie to, kad galutiniame konferencijos pareiškime teiginys, jog konferencijos dalyviai susirūpinę fundamentalizmo apraiškų didėjimu, būtų pakeistas į: dalyviai susirūpinę ekstremizmo apraiškų didėjimu, kartais tapatinamu su fundamentalizmu.

Vienas iš konferencijos tikslų buvo paskatinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp krikščionių (reformatų, liuteronų, ortodoksų ir Romos katalikų), musulmonų ir žydų (judėjų) religinių bendruomenių bei organizacijų, kuriamos ateities projektų idėjos, stengiamasi pažinti tiek religijas, tiek kiekvienos šalies kultūrą, tiek kiekvieną žmogų atskirai. Paskaitas fundamentalizmo bei atsakingo pilietiškumo temomis skaitė bei diskusijas vedė garsūs politikai bei žurnalistai: Bashy Quraishy (Danija), Ajmal Masroor (Didžioji Britanija), Vladimir Turner (Čekija), Dirk Thesenvitz (Vokietija). Kiekvienas dalyvis galėjo pasireikšti ne tik diskusijose, grupiniuose darbuose, bet ir kūrybiniuose užsiėmimuose – aktyvistas bei muzikantas Greis (Šveicarija) mokė kurti repą, piešti graffiti, o pagrindiniu konferencijos šūkiu ir himnu tapo Pip sukurta daina „Peace. Love. Responsibility“ (Taika. Meilė. Atsakingumas.).

Dalyviai galėjo susipažinti su egzotiška ir pakankamai jauna Balkanų valstybe, užburiančiu, tarsi upė vingiuojančiu miestu – Sarajevu. Taip pat aplankyti kitus senovinius miestus - Mostarą, Medjugorję, Blagajų ir Bunos upės šaltinį, paragauti tradicinių Bosnijos ir Hercegovinos patiekalų, pažinti šalies istoriją bei tradicijas ir, žinoma, laužyti liežuvį bandant tarti nepažįstamos Balkanų kalbos žodžius. Dalyviai taip pat pristatė ir savo šalis, kultūrą bei maistą, o lietuvių komanda, kaip visuomet, vakarui pasiruošė išskirtinai bei nuotaikingai. Vakaro metu koncertavo bei visus sužavėjo garsus šveicarų beatboxeris Knackeboul.

Konferencijos pabaigoje dalyviai kartu parašė bei paskelbė pasižadėjimą. Jame akcentuojama, kad tiek musulmonai, tiek krikščionys, tiek žydai turi stengtis, kad religija nebūtų pašalinta iš viešojo gyvenimo, skatinti lygiateisiškumą, griauti stereotipus ir ugdyti ne ksenofobišką, o aktyvią bei tolerantišką visuomenę savo šalyse, savo bendruomenėse. Dalyvių aktyvumas, entuziazmas ir noras daryti gerą įtaką visuomenei suteikė vilties, kad įgytas žinias jie parveš į savo bendruomenes bei pritaikys savo kasdieniame gyvenime.

Visi dalyviai kaip vienas tvirtino, kad konferencija buvo ne tik sėkminga, bet ir pakeitė mąstymą, išankstinius nusistatymus bei stereotipus, įkvėpė naujiems darbams. O kadangi visi dalyviai bendrauja Facebook grupėje, tikimasi ir bendrų ateities projektų bei susitikimų.

 

Ieva Kaknevičiūtė

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2010 Nr.3

 

 

Čia galima perskaityti visą konferencijos dalyvių priimtą pareiškimo tekstą anglų kalba: http://issuu.com/annieosborne/docs/sarajevo_statement]