Jaunimo veikla

Jaunimo festivalis kvietė į šiaurės Vokietiją

2014 Rugsėjo mėn. 05 d.

Tarptautinis BIEN jaunimo festivalis šių metų liepos 21 – 25 d. vyko jau keturioliktą kartą. Šis festivalis – tai ekumeniniam jaunus žmones, parapijas ir nevyriausybines jaunimo organizacijas Baltijos regione vienijančiam tinklui (angl. Baltic Intercultural and Ecumenical Network) priklausančių narių nuolatinio glaudaus bendradarbiavimo rezultatas. Kasmet vis kitoje Baltijos regiono šalyje vykstančio festivalio namais šiais metais tapo Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemėje esantis Koppelsbergo miestelis, į kurį susirinko dalyviai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos Federacijos ir Vokietijos.

Pasak tinklo iniciatoriaus ir vieno iš šių metų festivalio organizatorių kunigo Franko Engelbrechto, BIEN festivalio tikslas ir esmė – sutelkti jaunus žmones atsiduoti Dievui ir kartu per viltį ir maldą pažinti Jo didįjį kūrinį – mūsų pasaulį.

Festivalio atidarymas, kaip ir daugelis jo renginių, vyko nedidukėje netrukus po Antrojo pasaulinio karo pastatytoje bažnyčioje. „Ši bažnyčia buvo pastatyta jaunų žmonių, skirtingų bažnytinių tradicijų išpažinėjų, netrukus po karo, kaip darnos, harmonijos ir amžinojo susitaikymo simbolis, – pasakojo kun. Frankas. – Todėl itin simboliška festivalio dalyviams – evangelikams, Romos katalikams ir Rusų ortodoksams – vėl susitikti po šiuo stogu.“

Kaip ir visad, festivalyje buvo gausu įvykių, o prasidėjo jis tradiciškai – nuo valstybių ir kultūrų pristatymo. Festivalio dalyviai taip pat supažindino vieni kitus su savo bendruomenių ekumenine veikla ir aktualijomis, vaišino vieni kitus tradiciniais savo šalių patiekalais.

Festivalio pradžioje visi buvo suskirstyti grupėmis pagal dalyvius siejančius bendrus interesus. Šios grupelės sutelkė dalyvius bendram darbui. Tokių kūrybos dirbtuvių tikslas – leisti dalyviams naudotis saviraiškos laisve ir kurti bei daryti tai, kas, jų manymu, yra itin prasminga, teikia džiaugsmo ir yra reikšminga Dievo kūrybingumo dalis. Kūrybos dirbtuvių buvo pačių įvairiausių: nuo dailės, muzikos, teatro iki aplinkosaugos ar net kulinarijos. „Svarbiausia, kad žmogus jaustų prasmę to, ką daro, ir suvoktų, kad tai reikalinga ne tik jam, bet ir aplinkiniams, mat neįkainojamo pilnatvės jausmo žmogui suteikia būtent dalijimasis savo darbo rezultatais“, – džiaugdamasis dalyvių išradingumu kalbėjo kun. Frankas.

Festivalyje buvo gausu ir ekskursijų, kurių tikslas – supažindinti dalyvius su didelę istorinę vertę ir reikšmę viso regiono kultūriniam vystymuisi turinčiomis bažnyčiomis. Vizito Hamburge metu buvo aplankyta per Antrąjį pasaulinį karą rimtai nukentėjusi, bet visiškai atstatyta Šv. Katerinos ev. liuteronų bažnyčia, kurioje tarnauja kun. Frankas. Taip pat Hamburge susitikome su menininkais, bažnyčių atstovais, kurie supažindino su esamomis socialinėmis problemomis. Pagrindinės šių metų diskusijų temos – nelegali imigracija, karo pabėgėlių klausimas, ir kaip bažnyčia gali padėti sprendžiant šias visuomenės problemas.

Šiemet festivalyje dalyvavo nemaža Lietuvos jaunimo grupė – 11 dalyvių iš Vilniaus, Kauno ir Tauragės. Po įtemptos festivalio programos laukė ilgas kelias autobusais namo. Prieš grįždami į Lietuvą, dar keletą valandų praleidome Berlyne, ten mus pasitiko vieno iš dalyvių draugas Laurynas, kuris šiuo metu gyvena ir dirba Berlyne. Jis mielai aprodė miesto įžymias vietas. Aplankėme įspūdingą žydų holokausto memorialą, įsiamžinome prie Brandenburgo vartų ir, pasivaikščioję Šprė upės pakrante, skubėjome į autobusų stotį.

Visiems – tiek anksčiau įsijungusiems į BIEN veiklą, tiek dalyvavusiems pirmą kartą – festivalis labai patiko. Nekantriai laukiame kitų metų BIEN festivalio, kuris numatomas Suomijoje.

 

Aurelijus Majauskas, Vaiva Bartauskė

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2014 Nr.7-8