Jaunimo veikla

Krikščioniško jaunimo susitikimas Norvegijoje

2012 Rugpjūčio mėn. 23 d.

Ką man reiškia sekti Jėzumi Kristumi? Tai pamatinis krikščionybės klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo. Kiekvienas iš mūsų šį kelią suvokiame kitaip, skirtingai jis atsiskleidžia mūsų kasdieniame gyvenime. Tokia ir buvo viena pagrindinių šių metų birželio 22-27 d. Norvegijoje vykusio jaunimo lyderių seminaro „Ekumeninė studentų veikla Europoje“ (Seminar on Ecumenical Student Work in Europe) temų.

Seminaras surengtas Pasaulio studentų krikščionių federacijos (WSCF) narės Norvegijos studentų krikščionių draugijos (Norges Kristelige Studentforbund) pastangomis. Projekto organizatorius, vadovas ir renginio siela – Gaute Brækken. Paprastai tokiu metu vienoje iš Šiaurės šalių būdavo rengiamas tradicinis šiaurietiškas krikščioniškosios studentijos susitikimas, tačiau šįkart buvo nuspręsta aprėpti platesnį valstybių spektrą. Taigi seminare dalyvavo 40 žmonių ne tik iš Skandinavijos ir Baltijos valstybių, bet ir iš kitų Europos šalių, o taip pat iš Indijos, Kenijos, Palestinos. Vilniaus akademinio ev. liuteronų jaunimo draugijai atstovavo Agnė Gabrėnienė, Aušrinė Daukšaitė, Lina Leonavičiūtė ir Iveta Tunkevičiūtė.

Seminaro metu vyko mokymai, paskaitos, buvo dalijamasi savo šalių bei asmenine patirtimi. Pagrindinės mokymų temos: visuotinis teisingumas ir klimato kaita, tarpreliginis dialogas, imigrantų ir mažumų priėmimas, tolerancija seksualinėms mažumoms, susitaikymo ir ramybės puoselėjimas. Konferencijos dalyviai pristatė šalies religines jaunimo organizacijas, supažindino su jų veiklos kryptimis. Ne išimtis buvome ir mes, pristatę Vilniaus akademinio ev. liuteronų jaunimo draugiją.

Ypač daug diskusijų sukėlė pristatytas Izraelio ir Palestinos konfliktas. Šiai temai buvo skirta beveik visa diena, kurios metu aptartas Palestinos krikščionių 2009 m. gruodį paskelbtas „Kairos“ dokumentas (The Kairos Palestine Document), kuriuo raginama su okupacija ir represijomis kovoti tyru tikėjimu, viltimi ir meile artimui. Taip pat aptarta ir gilias šaknis turinti Norvegijos ir Palestinos draugystė. Buvo įdomu realią Palestinos situaciją panagrinėti su pačiais palestiniečiais, išgirsti kaip šis konfliktas veikia jų kasdienį gyvenimą. Sunku gyventi šalyje, kur kiekviename žingsnyje gali susidurti su represijomis. Ir be galo liūdna suvokti, kad po visų karų ir skaudžių istorinių XX a. pamokų žmonės vis dar linkę atsitverti vieni nuo kitų šimtų kilometrų ilgio sienomis, ginkluotomis apsaugomis ir spygliuotomis vielomis.

Konferencijoje nemažai dėmesio buvo skirta Europos komisijos remiamai „Youth in action“programai, aptarti seminarų rengimo bei finansavimo ypatumai. Dvi renginio dienas taip pat vyko aktorinio meno dirbtuvės, buvo žaidžiami komandos formavimo („team building“) žaidimai.

Diskusijų, paskaitų, dirbtuvių, kurias vedė norvegai dr. Hans Morten Haugen, režisierius Hans Kåre Sjøstrøm, kun. Øyvind Sagedal, metu buvo siekiama plėtoti solidarumą, skatinti toleranciją ir tarpusavio supratimą tarp studentų ir studentų lyderių tiek šalies viduje, tiek skirtingose kultūrinėse erdvėse, stiprinti pilietiškos visuomenės organizacijas, dalytis turima patirtimi ekumeninėje studentų veikloje.

Kiekvieną konferencijos vakarą vyko skirtingų šalių kultūrinio identiteto pristatymai, buvo šokami tradiciniai tautų šokiai, dainuojamos tradicinės dainos, ragaujami tradiciniai patiekalai. O tų, kurie vakarais dar turėdavo energijos, laukdavo suomiška pirtis ir vandens kubilas, kuriame ilsėdamiesi galėjome mėgautis atšiauriu ir išraiškingu Norvegijos kalnų kraštovaizdžiu. Neliko nepastebėta ir lietuvių kultūra – jos pristatymui skirtas visas vakaras, kurio metu ne tik dainavome kelias UNESCO žodiniam paveldui priskiriamas sutartines, bet ir surengėme pažintinį žaidimą „Kas taps milijonieriumi“. Be abejo, trumpoje prezentacijoje buvo pristatyta ir Lietuvos istorija, architektūros paveldas, gamtos grožis ir kultūra. Ne tik „Milijonieriais“ tapusioji, bet ir kitos komandos buvo apdovanotos ir galėjo paskanauti suvenyrinių lietuviškų „Rūtos“ saldainių.

Vieną vakarą turėjome galimybę aplankyti XVII Žiemos Olimpinių Žaidynių sostinę – Lilehamerį. Tai buvo puiki galimybė šiek tiek iš arčiau susipažinti su nedideliu norvegišku miestu, jo architektūra, iš arti pamatyti, kokio įspūdingo aukščio yra olimpinės slidininkų trasos ir kokie drąsūs turi būti šios sporto šakos atstovai. Apžiūrėjome ir miesto centre esančią liuteronų bažnyčią bei ją supančias senas ir be galo mielas kapinaites.

Lina Leonavičiūtė

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2012 Nr.7-8

Išsamiau apie susitikimą skaitykite „Lietuvos evangelikų kelyje“