Jaunimo veikla

Taizé susitikimas Helsinkyje

Urtė, Erika, Aidė ir Elzė

2012 Gruodžio mėn. 07 d.

Šių metų rugsėjo 28-30 dienomis Helsinkyje vyko ekumeninės Taizé bendruomenės surengtas Šiaurės Europos regiono susitikimas. Jame dalyvavo jaunimas iš Suomijos, Skandinavijos, Baltijos šalių ir šiaurės vakarų Rusijos.

Tokie susitikimai vyksta jau ne vienerius metus, kiekvieną kartą jie pritraukia labai daug jaunimo, galbūt dėl to, kad pamaldų metu labai daug giedama, meldžiamasi tyloje. Visa atmosfera nevaržanti bei neįpareigojanti, nereikia mintinai žinoti pamaldų liturgijos ar mechaniškai kartoti maldų. Taip pat vyksta pokalbiai grupėse, Biblijos studijos, įvairios dirbtuvės, jų metu susipažįsti su daugybe naujų žmonių. Kadangi dažniausiai piligrimai apgyvendinami šeimose, tai puiki galimybė pamatyti, kaip gyvena tos šalies žmonės, susipažinti su jų kultūra ir pasaulėžiūra. Suomijoje Taizé susitikimas vyko pirmą kartą, todėl organizatoriai ir savanoriai labai jaudinosi priimdami tokį didelį kiekį žmonių, tačiau viskas buvo puikiai suplanuota ir pavyko labai sklandžiai.

Mes į Taizé susitikimą iš Vilniaus keliavome keturiese. Jau kelte iš Talino į Helsinkį buvo galima pajusti Taizé atmosferą – visur daugybė po kelionės išvargusių jaunų žmonių, kur ne kur gali išgirsti giedamą giesmę. Atvykusios į Helsinkį, pirmiausia drauge su visais ėjome į katedros kriptą, kur vyko dalyvių registracija ir paskirstymas į šeimas, kuriose gyvensime. Nors sakoma, kad suomiai gana šalti ir uždari žmonės, tačiau mielai ir svetingai priėmė piligrimus į savo namus. Užsiregistravusios gavome po žemėlapį ir nurodymus, kaip susirasti priimančiųjų žmonių namus arba jų parapijas. Iš pirmo žvilgsnio kelionė nežinomame mieste atrodė paini – teko keliauti ne tik pėsčiomis, bet ir traukiniu bei tramvajumi, tačiau susigaudyti ir rasti kelią pavyko nesunkiai. Visur keliavome pačios, tai padėjo pažinti miestą bei pamatyti įvairių lankytinų vietų.

Nuvykus ir susipažinus su mus priimančiais žmonėmis, keliavome atgal į katedrą, kur vyko vakarinės pamaldos. Kitomis dienomis viskas vyko pagal programą: rytinės, dieninės ir vakarinės pamaldos, teminiai užsiėmimai, įvairios dirbtuvės. Pietus ir vakarienę valgydavome visi drauge didžiulėje palapinėje katedros aikštėje, o pusryčius – mus priėmusiose šeimose.

Pamaldos vyko įprasta Taizé tvarka – giedamos giesmės, perskaitomas Biblijos skaitinys, sukalbama malda, tada vėl giedamos giesmės. Giedama įvairiomis kalbomis, dažniausiai tų šalių, iš kurių yra suvažiavę piligrimai. Vienos iš populiariausių – Laudate omnes gentes, Magnificat ir kt. Taip pat giedojome vieną lietuvišką giesmę – Viešpatie, Tu viską žinai.

Nors programa buvo gana intensyvi, tačiau atradome laiko apžiūrėti keletą Helsinkio įžymybių. Viena iš įsimintiniausių vietų buvo Temppeliaukio ev. liuteronų bažnyčia, pastatyta 1969 m., pasižyminti savo modernumu – yra įrengta uoloje, uždengtoje kupolu. Visos aplankytos Helsinkio bažnyčios sužavėjo paprastumu ir jaukumu, kuris būdingas liuteronų bažnyčioms. Pati Suomijos sostinė taip pat jauki, nepasižymi pompastika ar monumentaliais pastatais. Vaikštant po miestą neįmanoma neatkreipti dėmesio į šalia suvenyrų parduotuvėlių stovinčias elnių iškamšas, aptaisytas suomiškų motyvų balneliais ar vitrinose kabančius gražiausiais raštais išmegztus šiaurietiškus megztinius. Helsinkis kažkuo mums priminė Vilnių, nors, matyt, ne architektūra, – nes tai palyginti jaunas miestas su aukštais pastatais, kurie tik pastatyti taip, kad atrodytų seni, – tačiau žaliais plotais, miškais ir ramybe, o gal dar ir dėl to, kad į Taizé suvažiavo daugybė lietuvių ir jų buvo galima sutikti visur.

Kelionė į šiaurės regiono Taizé susitikimą Helsinkyje paliko didžiulį įspūdį ir gerus prisiminimus, susipažinome su daugybe žmonių, gyvendamos pas suomius šeimose, pažinome jų vertybes, daug sužinojome apie šalį ir jų požiūrį į tikėjimą. Didelį įspūdį paliko atvažiavusių jaunų žmonių tikėjimas ir atsidavimas, kurio šiuolaikinėje visuomenėje vis mažėja. Sunku nupasakoti patirtus įspūdžius, tikrai verta apsilankyti Taizé susitikime, nes geriau vieną kartą pamatyti, nei tūkstantį kartų išgirsti.

 

www.youtube.com/watch?v=BSPz2BsbZoI

Urtė Kiškytė

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2012 Nr.10-11