Konferencijos, seminarai

Dievas ir valdžia - Krikščioniškos studentijos konferencija Berlyne

Balandžio 13-19 d. Berlyne surengta Pasaulio studentų krikščionių federacijos (WSCF) Europos regiono konferencija „Religija, etika ir politika – Dievas ir valdžios panaudojimas“ sulaukė didžiulio susidomėjimo. Islandijoje išsiveržęs Eyjafjallajökullo ugnikalnis didesnės įtakos konferencijos darbui neturėjo, pažvelgti į mūsų visuomenę pro politinę, socialinę bei teologinę prizmę atvyko 43 konferencijos dalyviai. Vilniaus akademinio ev. liuteronų jaunimo draugijai atstovavo Ieva Bartminaitė ir Bronius Kaknevičius.

Daugiau nei keturiasdešimt studentų iš visos Europos, ir ne tik, balandžio 13-19 dienomis susirinko Berlyne, kur vyko WSCF Europos regiono konferencija „Religija, etika ir politika – Dievas ir valdžios panaudojimas“. Konferencijos tikslas – pasidalyti įvairių šalių ir konfesijų patirtimi bei požiūriu į bažnyčios ir valdžios santykį, iškeliant klausimą, ar įmanoma būti geru piliečiu, nenusižengiant krikščioniškosioms vertybėms.

Per paskaitas ir diskusijas stengtasi susipažinti su svarbiausiais klausimais ir į juos pasigilinti, pvz., kaip Dievo ir valdžios santykį apibrėžia Biblija, kaip šis santykis atsispindi istorijos tėkmėje. Viešoje diskusijoje studentai iš Armėnijos, Baltarusijos, Italijos, Nyderlandų, JAV ir Zimbabvės trumpai pristatė padėtį savo šalyse. Vėliau kiek plačiau kalbėta apie studentų visuomeninį veikimą pavojingomis sąlygomis, pasitelkus Zimbabvės (Lawrence Mashungu) ir Filipinų (Kristine Valerio) pavyzdžius; ukrainietė Olha Sinkevych kalbėjo apie tai, kaip Ukrainoje bažnyčia pasitelkiama politinėje kovoje.

Kaip jau minėjau, konferencijoje nagrinėtos ne tik dabartinės aktualijos, bet pažvelgta ir į praeitį –rumunas Alexandru Socaciu kalbėjo apie komunizmo poveikį Rumunijos ortodoksų bažnyčiai. Kiek platesnį ir senesnį kontekstą pateikė Aarhuso universiteto teologijos studijų katedros vadovas Peter Lodberg (Danija), kuris, beje, savanoriavo Lietuvoje, mums atgavus nepriklausomybę. Savo pranešime jis kėlė klausimą, ką reiškia būti europiečiais ir kas mums yra svarbiausia? Pasak jo, visa, kas mus daro europiečiais, kilo iš Artimųjų Rytų, įskaitant ir patį Europos pavadinimą. Europa nuo kitų kontinentų skiriasi tuo, kad čia turime dvi labai ryškias ir stiprias institucijas – Bažnyčią ir valstybės valdžią. Anot Peterio Lodbergo, svarbu tai, kad Bažnyčia suvoktų neesanti valdžia, o piliečių dalis; laisva bažnyčia – laisva nuo valstybinės valdžios.

Buvusi WSCF Europos regiono komiteto pirmininkė Alessia Passarelli, Italijos protestantė, šiuo metu tęsianti studijas Dubline (Airijoje), skaitė pranešimą kita aktualia tema – „Migracija ir religija Europoje“. Koks gali būti bažnyčios vaidmuo, sprendžiant su migracija susijusias problemas? Išskiriami trys lygmenys: pirmiausia, lokalus – t.y. veikla vietinėje bendruomenėje, pagalba migrantams, skatinanti bendrumo jausmą bei integraciją; antra, nacionalinis lygmuo – instituciniai ryšiai su kitomis religinėmis grupėmis, tikėjimo laisvės skatinimas, integracijos politika; trečia – europinis lygmuo, pvz., tarptautinė kampanija, skatinanti Europos bažnyčias reaguoti į migracijos keliamus klausimus (plačiau žiūr.: www.migration2010.eu).

Viena konferencijos dienų buvo skirta Berlyno pažinimui. Visų pirma, Vokietijos parlamente turėjome progą pabendrauti su Bundestago viceprezidentu Wolfgangu Thierse, gimusiu VDR, tačiau ir tada sugebėjusiu išlikti praktikuojančiu kataliku. Visus dalyvius domino, kaip jam pavyksta suderinti politinę veiklą ir tikėjimą, ar nekyla vidinių prieštaravimų.

Labiausiai visus nustebino apsilankymas Martyno Liuterio Memorialinėje bažnyčioje, kuri pastatyta Trečiojo reicho metu. Nors dėl nacistinės atributikos uždraudimo dauguma bažnyčios interjero detalių buvo sunaikintos, tačiau vis dar galima pamatyti nemaža to laikotarpio ideologijos atspindžių, pavyzdžiui, Jėzus vaizduojamas arijų rasės atstovu, šalia jo pavaizduoti vokiečių kariai ir kt. Stebino ir tai, jog tokių bažnyčių būta ne vienos. Ekskursijos po miestą metu taip pat buvo aplankytas Holokausto memorialas bei vokiečių rezistencijos memorialinis muziejus, kuriame paskaitą skaitė muziejaus direktorius dr. Johannes Tuchel.

Savaitė Berlyne padėjo ne tik labiau įsigilinti konferencijos temą, bet leido geriau pažinti Berlyno istoriją ir dabartį, susipažinti su kitomis kultūromis, pasidalyti atskirų šalių patirtimi, problemomis, išvysti platesnį visuomenėje vykstančių reiškinių kontekstą.

Ieva Bartminaitė