Konferencijos, seminarai

Pasaulio studentų krikščionių federacijos konferencija ir Europos regiono asamblėja Rumunijoje

Spalio 6-13 d. Transilvanijoje, Rumunijoje, surengta Pasaulio studentų krikščionių federacijos (WSCF) teminė konferencija bei Europos regiono asamblėja. Vilniaus akademinio evangelikų liuteronų jaunimo draugijai - LELB Jaunimo centro padaliniui 2004 m. tapus visateise Federacijos nare (nuo 1998 m. draugija buvo asocijuota WSCF narė), jos deleguoti atstovai kas dvejus metus šaukiamoje Europos regiono asamblėjoje Lietuvai atstovauja turėdami balso teisę.

Asamblėjai perrinkus Europos regiono komitetą, naująja solidarumo darbo grupės koordinatore tapo Vaida Kriščiūnaitė. Vaida – jau trečioji Vilniaus akademinio ev. liuteronų jaunimo draugijos deleguota Lietuvos atstovė, išrinkta į WSCF Europos regiono komitetą: 2001-2003 m. komiteto narys buvo Kęstutis Pulokas (komunikacijų koordinatorius), 2005-2007 m. – Justas Brazauskas (iždininkas).

Keturiasdešimt studentų iš visos Europos spalio 6-13 d susirinko Rumunijoje netoli Sibiu miesto, kur vyko du svarbūs Pasaulio studentų krikščionių federacijos organizuojami renginiai: konferencija „Bažnyčia, visuomenė ir lyčių lygybė“, o iš karto po jos – Europos regiono asamblėja. Lietuvai atstovavo dvi studentės - Rasvita Šidagytė ir Vaida Kriščiūnaitė.

Po ganėtinai sunkios kelionės visi susirinkome nuostabioje vietoje prie Karpatų kalnų, Brancoveanu ortodoksų vienuolyno pašonėje. Ruduo dar buvo ankstyvas ir šiltas, o medžių lapai tik pradėję dabintis skirtingomis spalvomis.

Nuo pat pirmųjų akimirkų aplinka ir atmosfera buvo labai miela ir draugiška. Pažaidus keletą susipažinimo žaidimų ir išklausius įžangą konferencijos tema, pirmąją paskaitų sesiją pradėjo ortodoksų kunigas, Tėvas Konstantinas Nikolai, kalbėjęs apie lyčių lygybės sampratą ortodoksų bažnyčios tradicijoje, remdamasis Rumunijos patirtimi. Jo kolegė Alina Patru, pratęsdama Tėvo Konstantino mintis, iškėlė klausimą – kodėl moteris negali tapti dvasininke, nors jai leidžiama studijuoti ir dėstyti teologiją? Kadangi konferencijos dalyviai priklausė skirtingoms konfesijoms, lektorės pastebėjimai sukėlė nemažą diskusiją. Vieni laikėsi radikalios nuomonės, kad moteriai tarp dvasininkų ne vieta, kiti, remdamiesi savo bažnyčių praktika, teigė, jog vyrai ir moterys yra lygūs Dievo kūriniai, todėl jiems nesuprantama, kodėl skelbiant Dievo žodį turėtų būti keliamos skirtingos sąlygos. Tokios ir panašios diskusijos lydėjo visą konferencijos laiką. Tačiau nebuvo susikoncentruota tik ties Bažnyčioje iškylančiais nesutarimais dėl lyčių lygybės supratimo. Daug buvo kalbama apie lygybės klausimus, žvelgiant pro visuomenės standartų prizmę, apie žiniasklaidos diegiamus stereotipus (graži moteris, tvirtas vyras ir pan.) bei kasdienio gyvenimo patirtį.

Po konferencijos pradidėjusi Regioninė asamblėja iš visų dalyvių pareikalavo daug jėgų ir susikaupimo, kadangi reikėjo sudaryti būsimų dvejų metų veiklos planą, atsižvelgiant į svarbiausias visuomenėje, bažnyčiose bei tarpkultūriniame bendravime kylančias problemas, ir išsirinkti naują Europos regiono komitetą. Visi dalyviai galėjo prisidėti, kuriant artimiausios Europos regiono veiklos gaires. Buvo išklausomos visų nuomonės, pasiūlymai ir pastebėjimai. Viešu balsavimu patvirtinus naujuosius nuostatus, pradėti rinkimai į Europos komitetą. Kandidatai turėjo pasakyti savo prezentacines kalbas, atsakyti į dalyvių klausimus, argumentuoti savo motyvaciją ir tinkamumą būsimoms pareigoms. Slaptu balsavimu į Europos komitetą buvo išrinkti nauji nariai: vokietis Maximilianas Karraschas – kultūros ir švietimo koordinatorius, danė Sofie Eriksen – teologijos koordinatorė, anglas Josephas Nagle – lyčių lygybės klausimo koordinatorius, bei lietuvė Vaida Kriščiūnaitė – solidarumo koordinatorė. Komitetą papildžiusieji nariai iškart prisijungė prie komiteto veiklos – dalyvavo pirmajame naujos sudėties komiteto posėdyje.

Rumunijoje praleistos dienos buvo išties įspūdingos ne vien dėl konferencijos ir asamblėjos metu įgytos patirties. Būdami ten, taip pat turėjome galimybę susipažinti su Rumunijos kultūra, maistu, gamta, žmonėmis. Kiekvieną naują rytą sutikti su malda ir su ja palydėti kiekvieną vakarą. Pasibaigus paskaitoms, diskusijoms ir aptarimams, galėdavome dalytis savo kultūrine patirtimi, mėgautis skirtingų šalių skanėstais, žiūrėti filmus, eiti pasivaikščioti po kalnus, drauge melstis ir dėkoti Dievui už visas nuostabias akimirkas, kurias galėjome praleisti kartu.

Vaida Kriščiūnaitė