Konferencijos, seminarai

Skatinkime pažinimą – jaunimo seminaras Makedonijoje

Tarpreliginio dialogo tema pastaruoju metu sulaukia nemažo įvairių tarptautinių organizacijų susidomėjimo, įvairiais pavidalais ji užkabinama daugelyje konferencijų bei seminarų.

Per pastaruosius šešerius metus Vilniaus akademinio evangelikų liuteronų jaunimo draugijos-LELB JC padalinio atstovai dalyvavo ir ne viename tarptautiniame renginyje, kuriuose konkrečiai gvildentos skirtingų religijų – krikščionių ir musulmonų, krikščionių ir budistų, etc. – sambūvio temos. Šiemet sulaukėme Ekumeninės Europos jaunimo tarybos (EYCE) kvietimo į tarpreliginį jaunimo seminarą buvusioje Jugoslavijos respublikoje Makedonijoje. Šis renginys buvo pernai EYCE drauge su Europos musulmonų jaunimo organizacija FEMYSO Albanijoje surengto seminaro tąsa. Lapkričio 15-22 d. Skopjėje Vilniaus akademinio ev. liuteronų draugijai atstovavo Karolina Diliautė, Giedrė Dūdaitė ir Rasvita Šidagytė. Pernykščio seminaro dalyvė Karolina buvo įtraukta į tarptautinę šio renginio organizatorių komandą.

Lapkričio 15-22 dienomis Makedonijos sostinėje Skopjėje vyko Ekumeninės Europos jaunimo tarybos (EYCE) surengtas seminaras „Žmogaus teisės prieš fundamentalizmą“ (Human Rights vs. Fundamentalism). Renginys buvo jau trečius metus vykdomos kampanijos „Įveikti fundamentalizmą“ sudėtinė dalis. Visu šiuo projektu siekiama į fundamentalizmą pažvelgti kaip į vieną didžiausių laisvo, teisingo ir taikaus pasaulio egzistavimo trukdžių bei surasti būdų jam nugalėti.

Seminaras subūrė daugiau nei trisdešimt jaunuolių iš penkiolikos Europos valstybių. Tarp jų buvome ir trys Lietuvos atstovės. Nors šis seminaras pirmiausia buvo skirtas vietinių organizacijų ar judėjimų vadovams, tačiau dalyviai tiek savo amžiumi, tiek išsilavinimu, tiek patirtimi buvo gerokai skirtingi: nuo menkai su žmogaus teisių temomis susipažinusių pirmo kurso studentų iki Jungtinių Tautų remiamose nevyriausybinėse organizacijose aktyviai veikiančių žmonių. Štai tokia dalyvių amplitudė su savomis spalvomis, savomis problemomis ir istorijomis. Nuobodžiauti, klausantis jų ir pasakojant apie save, tikrai nebuvo kada.

Visa savaitė pralėkė nepastebimai. Seminaro tvarkaraštis buvo ganėtinai įtemptas, tad plenarinė salė, kurioje vyko paskaitos bei diskusijos, tapo antraisiais dalyvių namais. Joje buvo išklausyti ir du svarbiausi šio seminaro pranešimai, skaityti Danijos ir Latvijos atstovų, kurių darbas tiesiogiai susijęs su Žmogaus teisėmis. Po labai įtemptų pirmųjų dienų entuziazmo įkvėpė išvyka į vieną didžiausių Žemės urvų, kurio gylis vis dar tiriamas. Išvykai skirta diena parbėgo be galo smagiai ir nuotaikingai, tad net per anksti išvykęs autobusas ir pusė valandos laukimo taksi automobilių, kurių prireikė net devynių, niekam nesugadino nuotaikos. Šiltas vakaras, maloni kompanija ir geras, nors riebus, makedoniškas maistas užbaigė išvykos dieną. Likusi seminaro dalis buvo skirta projektų, galinčių tiesiogiai pagerinti žmogaus teises ar atkreipti į jas dėmesį, kūrimui. Geriausiu ir realiausiu projektu buvo pripažintas socialinio interneto portalo, analogiško www.couchsurfing.org, sukūrimas. Tik čia būtų ne šiaip suteikiama keliauninkams svarbi informacija apie pigios kelionės galimybes, tačiau skatinamas kitų religijų pažinimas, padedama atsikratyti iš nežinojimo kylančių stereotipų, suteikiamos sąlygos pateikti rūpimus klausimus ir pan. Projektas susilaukė ir didelio organizatorių palaikymo, tad verta tikėtis, jog netrukus jis bus įgyvendintas ir mums atsiras galimybė iš arti pažvelgti į kitų religijų atstovų kasdienį gyvenimą bei parodyti savąjį kitiems.

Tik atkeliavus į Makedoniją, pasijuto ryškus skirtumas nuo to, ką palikome Lietuvoje. Pirma į galvą šovusi mintis – „pamiršau akinius nuo saulės“. Taip, Skopjė mus pasitiko saulėta ir šilta. Atvykusios keliomis dienomis anksčiau nei oficiali seminaro pradžia, neskubėdamos apžiūrėjome visą miestą. Deja, Skopjė sostine tapo palyginti neseniai, ji nebuvo specialiai tam statyta, tad ir pažiūrėti ne itin buvo į ką. Labai ryškus skirtumas juntamas tarp krikščionių makedonų gyvenamos sostinės dalies, kuri primeta eilinį Lietuvos miestą prieš gerus dvidešimt metų, ir albanų apgyvendintos dalies, kitoje Verdano upės, kertančios miestą, pusėje. Pastaroji mums pasirodė daug įdomesnė ir gyvesnė. Nesibaigiantys labirintai vienaaukščiais namais nusėtų gatvių, kuriose prekyba, atrodo, nustoja tik saulei nusileidus, buvo truputėlis rytietiškos egzotikos, nepažintos Lietuvoje. Taigi Skopjė, kaip seminaro vieta, buvo pasirinkta neatsitiktinai. Čia gyvenant skirtingų religijų ir tautybių žmonėms, atviro dialogo būtinumas neabejotinas.

Būtent atviras dialogas buvo svarbiausias seminaro organizatorių siekis. Vargu ar atsiras bent vienas dalyvis, galintis suabejoti, ar šis siekis buvo įgyvendintas. Visi išsiskirstėme gavę naujų žinių, pasisėmę idėjų, įgiję naujų draugų, sužinoję atsakymų į rūpimus klausimus ir dar daug daugiau.

Rasvita Šidagytė