Konferencijos, seminarai

Solidarumo savaitė Niujorke

2009 Gruodžio mėn. 29 d.

Lapkričio 12-20 d. Niujorke (JAV) vyko jau penktus metus iš eilės Pasaulio Bažnyčių Tarybos (WCC) ir Jungtinių Tautų organizuojama solidarumo savaitė. Renginys sukvietė apie aštuoniasdešimt dalyvių iš daugiau nei keturiasdešimties pasaulio valstybių. Šiais metais sudalyvauti pavyko ir lietuvaitei – Pasaulio studentų krikščionių federacijos (WSCF) Europos regiono solidarumo darbo grupės koordinatorei Vaidai Kriščiūnaitei.

Į bendrą Pasaulio Bažnyčių Tarybos ir Jungtinių Tautų renginį Niujorke buvo pakviesta ir Pasaulio studentų krikščionių federacijos solidarumo komiteto (Advocacy and Solidarity Committee) delegacija, sudaryta iš visų pasaulio regionų atstovų: Federacijai atstovavo jos nariai iš Burundžio, Urugvajaus, Filipinų, JAV, Libano, Lietuvos bei Federacijos centrinės būstinės Ženevoje (Šveicarija). Dalyvauti renginyje komitetas buvo asmeniškai pakviestas Solidarumo savaitės organizatoriaus kun. Christopherio Fergusono, kuris yra Pasaulio Bažnyčių Tarybos atstovas Jungtinėse Tautose. Didžioji dalis konferencijos dalyvių buvo iš Afrikos, Ramiojo Vandenyno regiono bei Pietų Amerikos, kadangi šiais metais diskutuotos temos buvo labiausiai susijusios su jų problemomis.

Visa Solidarumo savaitė buvo suskirstyta į tris skirtingas temas: „Dėl klimato kaitos iškeldintų žmonių problemos“, „Vietinių gyventojų žmogaus teisės“ bei „Smurtas Kolumbijoje“. Kiekvieną dieną vyko viešos diskusijos atitinkamomis temomis, kalbėjo tiek Junginių Tautų atstovai, tiek kenčiančių regionų ar valstybių delegatai. Pokalbiai būdavo įvairūs ir prieštaringi, kadangi diskusijose dalyvavo žmonės iš visiškai skirtingų aplinkų ir kultūrų, kuriose kiekvienas pratęs prie skirtingos diskusijų formos. Tam tikras barjeras buvo ir kalba, nes konferencija vyko trimis kalbomis: anglų, ispanų ir prancūzų. Tačiau pagrindinis Solidarumo savaitės moto „Ką mes, krikščionių bendruomenė, galime padaryti, kad padėtume kenčiantiems broliams“ konferencijos dalyviams tarpkultūrinius skirtumus padėjo sėkmingai įveikti.

Solidarumo savaitės organizatoriai neapsiribojo vien teorinėmis kalbomis apie esamą padėtį ar apie tai, kas ką jau yra nuveikę, tačiau buvo imtasi ir praktinių užsiėmimų. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę susitikti su Jungtinėse Tautose dirbančiais ambasadoriais ir asmeniškai paklausti, ką jų šalis, jų regionas daro, kad padėtų kitiems, kaip šiomis temomis jie šviečia savo visuomenę ir t.t. Taip pat buvo organizuojami priėmimai su ambasadoriais ir kitais svarbiais Junginių Tautų darbuotojais, šių priėmimų metu buvo galima prie jų prieiti ir pateikti rūpimus klausimus. Manau, verta paminėti, kad Lietuvos ambasadorius šiame renginyje nedalyvavo.

Dalyvauti tokioje konferencijoje buvo išties neįkainojama patirtis, kadangi vien tik girdėti apie nuo klimato atšilimo kenčiančius žmones ir su jais susitikti bei tiesiogiai bendrauti yra du skirtingi dalykai. Tos problemos tampa nebe tokios tolimos, kaip anksčiau. Tai paskatina tolesnei veiklai ir supratimui, kad mes esame ne vieni, tad negalime palikti vienų tų, kuriems paramos ir pagalbos išties labai reikia jau dabar.

Vaida Kriščiūnaitė